Birželio 27–liepos 1 d. Vilniuje vyks 14-toji Europos atomų, molekulių ir fotonų konferencija (angl. ECAMP’14 https://www.ecamp14.org), kuri į Lietuvos sostinę sutrauks kelis šimtus mokslininkų iš viso pasaulio aptarti įvairius atomų, molekulių ir optinės fizikos aspektus, pasidalinti svarbiausiais fizikos mokslo tyrimais. Tai – didžiausia tokio pobūdžio konferencija Europoje. Šiemet garbė ją organizuoti teko Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetui ir Lietuvos fizikų draugijai. „Kad Vilnius šiemet buvo pasirinktas kaip konferencijos vieta yra Lietuvos fizikų pripažinimo ženklas. VU turi ilgametes tradicijas tiriant atomus, molekules bei spinduliuotės sąveiką su medžiaga. Vilniaus mokslininkų pasiekimai, apimantys tiek tradicinę atomų teoriją (profesoriaus Adofo Jucio mokykla), tiek ir labai šaltus atomus, yra gerai žinomi pasaulyje. Be to, turime…
Ar tvari elektronika gali sudominti šiuolaikinius studentus?
Šiandienos pasaulis sunkiai įsivaizduojamas be elektronikos įrenginių. Sparčiai didėjant elektronikos įrenginių skaičiui, didėja ir elektroninių atliekų kiekis, kuris stipriai kenkia aplinkai. Šį iššūkį pasiryžę spręsti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos inžinerijos studijų programos studentai, kuriems aktuali tvari elektronika. Sumaniai parengta studijų programa Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektroninių sistemų katedros vedėjo profesoriaus dr. Artūro Serackio, pastaruoju metu išaugo susidomėjimas Elektronikos inžinerijos studijų programa. „Susidomėjimas šia studijų programa visada buvo didelis, o pastaruoju metu net kiek išaugo. Tarp stojančiųjų yra ir tų, kurie entuziastingai kažką konstravo dar mokykloje, ir tų, kurie pirmąkart susipažįsta su elektronikos sritimi. Tačiau svarbiausia – motyvacija“, – teigia A. Serackis. Technologijoms nuolat keičiantis,…
Pabėgėlių centre Rukloje surengtos nemokamos technologinės kūrybos dirbtuvės
Akademija „bit&Byte“ šią savaitę lankėsi Rukloje, kur į technologinės kūrybos dirbtuves pakvietė visas IT sritimi besidominčias moteriškosios lyties atstoves, gyvenančias pabėgėlių centre. Projekto „Ateities kūrėjos“ tikslas – suteikti galimybę nemokamai tobulėti ir paskatinti visas mergaites, merginas, moteris išbandyti IT sritį bei aktyviau įsitraukti į technologijų pasaulį. JAV programavimo paslaugų įmonė „Devbridge“globoja iniciatyvą – kūrybinių technologijų dirbtuves merginoms ir skatina visas moteris ir merginas padrąsinti nebijoti iš arčiau susipažinti su programavimo subtilybėmis. IT įmonės „Devbridge” socialinių projektų vadovės Gintarės Dzindzelėtaitės teigimu, renginio pagrindinė idėjasupažindinti centre gyvenančias merginas su perspektyvia IT rinka. „Pabėgėliai yra svarbi mūsų visuomenės dalis, mes esame atsakingi už jų integraciją į šalies bendruomenę, todėl ir šia iniciatyva siunčiame…
VU profesoriaus A. Spiridonovo publikacija – prestižiniame mokslo žurnale „Nature“
Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai? Bandant paaiškinti šią makroevoliuciją, keliamos dvi viena kitai prieštaraujančios teorijos: Raudonosios karalienės ir Rūmų juokdario, kurias įkvėpė pasaka „Alisa Stebuklų šalyje“. Naujas Vilniaus universiteto (VU) mokslininko prof. Andrejaus Spiridonovo tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Kanados Makgilio universiteto profesoriumi Shaunu Lovejoy, atskleidžia, kad abi šios teorijos yra teisingos skirtingais laiko matavimo masteliais. Prof. A. Spiridonovas ir prof. Sh. Lovejoy išnagrinėjo dešimtis tūkstančių jūrinių gyvūnų genčių iš daugiau nei 700 000 aptiktų, kurios egzistavo pastaruosius pusę milijardo metų. „Remiantis Raudonosios karalienės hipoteze, sąveika tarp rūšių, pavyzdžiui, konkurencija, yra pagrindiniai evoliucinius pokyčius lemiantys veiksniai.…
Ilgai lauktas pripažinimas: kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo nepriklausomą valstybę – Lietuvos Respubliką. Šiemet sukanka 100 metų, kai Vakarų didžiosios valstybės pripažino Lietuvą kaip politinį vienetą. Šis procesas buvo ilgas ir sudėtingas: pavyzdžiui, JAV vienu metu Baltijos šalių pripažinimą siejo su jų grąžinimu į Rusijos sudėtį. Tačiau ilgainiui tokio pripažinimo ribotumas atnešė naudą pačiai Lietuvai. Pirmaisiais metais Lietuvos pripažinimas vyko vangiai Valstybės kūrimas yra sunkus procesas, kuriam įvykdyti reikalingos tam tikros sąlygos. Pirmiausia, reikia, kad būtų pakankamai išsilavinusių piliečių, kurie geba organizuoti ir valdyti.…
Kultūros paso paslaugos teikiamos ir per mokinių vasaros atostogas
Kultūros paso veiklos tęsiamos ir pasibaigus mokslo metams, visą vasarą – mokyklos gali rinktis iš daugiau kaip 3 tūkst. paslaugų sąrašo. „Tikimės, kad vasarą vyksiančios Kultūros paso programos sulauks didelio mokyklų susidomėjimo. Vasara atveria galimybes daugiau kultūros renginių, ekskursijų ir kitų Kultūros paso rinkinyje siūlomų veiklų vykdyti po atviru dangumi, nuvykti į tolimesnes vietoves. Kviečiame savivaldybių, mokyklų administracijas pasirūpinti saugiu mokinių pavėžėjimu, jei pasirinkta programa vyksta ne mokykloje, o kitame mieste ar gamtoje“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pabrėžia, kad Kultūros paso siūlomos veiklos suteikia naujų galimybių paįvairinti mokslo metų pabaigą, taip pat skatina ugdyti mokinių kultūrines kompetencijas ir per vasaros atostogas: „Kultūros…
Vykstant pokyčiams pasaulyje – nauji reikalavimai darbuotojams
COVID-19 pandemija, išaugęs geopolitinis nestabilumas kelia didžiausias grėsmes ekonomikos augimui. Geopolitiniai konfliktai neišvengiamai veikia energetikos kainas, šaltinius, kritinių medžiagų, įrangos ir prekių trūkumą. Remiantis pasaulio banko ataskaitos „Europe and Central Asia Economic Update, Spring 2022: War in the Region“ duomenimis, užsitęsęs karinis konfliktas padidins neapibrėžtumą, įtampą pasaulinėse tiekimo grandinėse ir globalių prekybos bei investicijų tinklų fragmentaciją. Kaip prie to prisitaikyti, patiriant kuo mažesnius nuostolius? Kinta vadovų požiūris Pokyčiai tiekimo grandinėse globalios pandemijos metu paskatino vadovus keisti požiūrį – nuo siekio optimizuoti pristatymą laiku, prie pasiruošimo įvykiams tik tam tikru atveju. Ukrainoje vykstantis karas, priimtos sankcijos, skatina verslą ieškoti naujų tiekimo galimybių, tad vėl vyksta tiekimo grandinių pokyčiai. Šios tendencijos verčia…
Edukacinis projektas „Sumanaus moksleivio akademija“: unikalus turinys ir 2 tūkstančiai dalyvių iš visos šalies
Tarp šalies aukštųjų mokyklų kaip išsiskirianti ypač aktyviu bendradarbiavimu su savo absolventais bene dažniausiai minima Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), regis, sėkmingai kopia į dar vieną lyderystės poziciją bendradarbiaudama su šalies bendrojo ugdymo įstaigomis. VDU ŽŪA vystomo edukacinio projekto „Sumanaus moksleivio akademija“ sėkmė šiais mokslo metais buvo rekordinė – joje mokėsi 1855 moksleiviai, kurių veiklas koordinavo 110 mokytojų ir ugdymo įstaigų administracijos darbuotojų. Projekte – bendrojo lavinimo ir aukštojo mokslo sinergija „Sumanaus moksleivio akademija“ – tai projektas, skirtas 9-12 klasių moksleivių pasirinktos mokslų krypties kūrybiško mąstymo bei praktinių įgūdžių lavinimui. Moksleiviams paskaitas skaito bei žiniomis dalijasi VDU ŽŪA dėstytojai – savo sričių ekspertai. Šiais mokslo metais „Sumanaus…
VU TF dekanas prof. Tomas Davulis: per daug įstatymų, per mažai teisių
Esminis Lietuvos ateities valdysenos ir teisėkūros iššūkis – kaip mes, kaip valstybė, gebame patenkinti piliečio poreikius ir atspindėti jo lūkesčius, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto dekanas prof. Tomas Davulis VU ir Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) surengtoje ekspertų diskusijoje apie ateities valdyseną. Šis renginys – Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo dalis. Kalbėdamas apie valdyseną, profesorius pirmiausia išskiria strateginį požiūrį į valstybės vystymąsi kaip alternatyvą cikliškiems, laikiniems politiniams žingsniams, kurie vyksta kas ketverius ar penkerius metus. Čia, pasak prof. T. Davulio, reikia nepasiduoti konjunktūrinėms politinių jėgų permainoms, kurios gali ištikti mūsų šalį. „Valdysena taip pat turi būti prisitaikanti prie to, kas vyksta aplink. Matome, kokie derinimo procesai vyksta arba…
Kad mokytojo profesija būtų prestižinė, pedagogams reikia daugiau pripažinimo formų ir paskatų
Didžiausias pokytis, kuris šiandien matomas mūsų šalies darželiuose, praktiškai dirbant su vaikais, yra perėjimas nuo tiesioginio ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo – aš jam sakau, rodau, o jis daro, prie proaktyvaus vaikų ugdymo – aš sukuriu žaidimui, patirtiniam ugdymuisi pažadinti skirtus kontekstus, o jis įsitraukia, žaidžia, veikia, kuria, mokosi, reflektuoja. Pasak Onos Monkevičienės, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorės, dirbančios ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro studijų programoje Vilniuje ir Kaune, tam, kad būtų užtikrinamas ir plėtojamas kokybiškas vaikų ugdymasis, šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigoms reikia būtent įtraukius proaktyvaus vaikų ugdymo būdus įvaldžiusių pedagogų. O kad turėtume tokių pedagogų kartą, svarbu, kad būsimasis pedagogas turėtų nuostatas sekti ugdymo praktikos kaitai aktualius tyrimus…
