Įpusėjus stojimo į aukštąsias mokyklas procesui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos studijų programa yra populiariausias šių metų stojančiųjų pasirinkimas. Tai rodo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenys. Tokia padėtis panašiu metu buvo ir pernai. Be to, jau paaiškėjus bendrojo priėmimo rezultatams, pernai LSMU medicinos studijos pirmavo ir populiariausių Lietuvos studijų programų dešimtuke. LSMU medicinos studijų programa turi pasaulinį pripažinimą, nes akredituota pagal Pasaulio medikų švietimo organizacijos (angl. World Federation for Medical Education, WFME) standartus. Jau keletą metų iš eilės LSMU itin aukštai vertinamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose reitinguose. Šiemet valstybinių universitetų reitinge LSMU įvertintas kaip antras geriausias universitetas Lietuvoje. 2025 m. THE Impact reitinguose šiemet LSMU…
Įmonės kuria pamokų planus: ką laimi mokyklos?
Mokyklos šiuolaikiniame pasaulyje susiduria su daugybe iššūkių, todėl ieško būdų, kaip prisitaikyti prie nuolat kintančio mokymosi medžiagos poreikio ir darbo rinkos pokyčių. Viena iš veiksmingų strategijų – bendradarbiavimas su įmonėmis, kuris ne tik keičia mokymo procesą, bet ir suteikia mokykloms daugybę privalumų. 2022 metais „Ignitis grupė“ pristatė pirmąją nacionalinės reikšmės energetinio efektyvumo švietimo programą Tauragėje, kuri vėliau buvo įgyvendinta Plungėje, o šiemet – jau visoje Lietuvoje. Ši programa suteikė mokytojams nemokamus profesinio tobulėjimo kursus, prieigą prie ekspertų parengtų pamokų planų, ekskursijas ir edukacinius renginius. Mokytojai gali gautas žinias pritaikyti tiesiogiai klasėje, taip pagerindami mokymo kokybę. Vaiva Rutkauskaitė, #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovė, pabrėžia, kad energetika – tai sritis, kuri reikalauja ne…
Šeduvos gimnazija du senus autobusus išmainė į tris naujus
Šiandien Šeduvos gimnazijos kieme jau stovi trys naujutėlaičiai autobusai mokiniams vežti. Tai gimnazijos pastatus atnaujinančių investuotojų dovana švietimo įstaigai. Investuotojai gimnazijai pasiūlė mainus: mokykla Ukrainos labdaros organizacijai dovanos du savo senus autobusėlius, o mainais investuotojai nupirks ir gimnazijai padovanos tris naujus autobusus. Tokius mainus po audringų diskusijų praėjusiame Radviliškio rajono savivaldybės posėdyje palaimino rajono politikai, kurių pritarimo reikėjo norint perduoti senus autobusus kaip humanitarinę pagalbą kariaujančiai šaliai. Gimnazijos atnaujinimas jau įpusėjo Šeduvos gimnazija šiuo metu išgyvena permainų laikotarpį. Muziejų „Dingęs štetlas“ Šeduvoje statantys rėmėjai – privatūs investuotojai – ėmėsi šalyje dar nematyto gimnazijos atnaujinimo. Jie įsipareigojo savo lėšomis atnaujinti Šeduvos gimnaziją, kuri po atnaujinimo taps pačia moderniausia mokykla visoje…
Atsakomybę mokslui ir Lietuvai jaučianti jaunoji mokslininkė: norėčiau, kad kiekvienas gebėtume gyventi bendrystėje
Tvarumas, bendrystė ir atsakomybė – tai vertybės, kurios jaunajai mokslininkei Erikai Jakienei nėra tik skambūs žodžiai. Tai – jos kasdieniai pasirinkimai: doktorantūros studijos, tyrimai apie tausojančias žemės ūkio praktikas, dalyvavimas karo komendantūros mokymuose ir ryžtas prisidėti prie valstybės stiprinimo rodo ne tik gilų atsidavimą mokslui, bet ir pilietinę brandą. Pasak E. Jakienės, šiandien itin svarbu ne tik siekti mokslo pažangos, bet ir gyventi atsakingai – dėl savęs, kitų, ir – svarbiausia – dėl savo Tėvynės. Mokslinėje veikloje – tvarumo paieškos E. Jakienė užtikrinta – kai širdis dega noru, o akys mato prasmę – kasdienybėje telpa viskas: ir mokslai, ir pareiga savo šaliai. Šiuo metu mokslo aukštumų siekianti jaunoji mokslininkė sako,…
Rudenį Kaune pradės veikti klasikinio ugdymo licėjus – unikali galimybė motyvuotiems mokiniams
Naujus mokslo metus Kaunas pasitiks su nauja ilgosios gimnazijos tipo mokykla – Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo mokykla reorganizuojama į VDU klasikinio ugdymo licėjų. Jos auklėtiniai mokysis pagal specializuotą klasikinio ugdymo modelį, jungiantį pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą su Antikos kultūros, filosofijos, logikos, retorikos bei lotynų kalbos pagrindais. Tam antradienį pritarė miesto Taryba. „Miestas nuolat stiprina švietimo turinį ir sudaro maksimaliai kokybiškas mokymosi sąlygas jaunimui. Klasikinio ugdymo licėjaus įkūrimas išsprendžia ilgalaikę problemą Šančiuose – ši seniūnija neturėjo mokyklos, įgyvendinančios vidurinio ugdymo programą, surinkdavo vis mažiau mokinių. Naujasis ugdymo modelis pagerins galimybes jaunuoliams, orientuotiems į humanitarinės ar klasikinės krypties studijas universitetuose. Jau veikiančios specializuotos ir savitos ugdymo įstaigos – puikūs to…
Keramika tampa ginklu prieš neapykantos kalbą
„Tai, ką sunku ištarti, galima nulipdyti“ – šis principas tapo pagrindu keramikos dirbtuvėms „Rankomis prieš tylą“, kurios birželio mėnesį vyko Vilniuje. Tai buvo kvietimas kalbėti apie tai, kas dažnai nutylima: neapykantos kalbą, moterų objektifikavimą ir vidinį skausmą, kurį šie reiškiniai palieka. Tyla, kuri palieka pėdsaką Neapykantos kalba ir nuasmeninantys komentarai – tiek internete, tiek realiame gyvenime – tampa vis labiau įprastu reiškiniu. Ypač tai jaučia moterys: jų kūnai vertinami, jų tapatybės redukuojamos, jų balsai – nutildomi. Ši tyla dažnai nėra savanoriška – ji atsiranda iš baimės, gėdos ar vidinio nesaugumo. Todėl svarbu ieškoti būdų, kaip šią tylą pertraukti, kaip įgalinti žmones kalbėti – net jei ne žodžiais. Molis kaip atsakas…
Algirdas Bartkus. Kiek Lietuva laimėjo padidinusi akcizą dyzelinui?
Vienas iš keistų Lietuvos ekonominio gyvenimo ypatumų – labai dažnas nominalių rodiklių, neatsižvelgiančių į tai, kaip pasikeitė pinigų vertė, naudojimas. Vienintelis rodiklis, kuris visuotinai Lietuvoje vertinamas realiais dydžiais, yra realusis bendras vidaus produktas (BVP), kuris suskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas. Tuo tarpu darbo užmokestį, senatvės pensijas, pajamas ar išlaidas retas analitikas ar politikas vertina atsižvelgdamas į jų perkamąją galią. Dažnas operavimas tik nominaliais dydžiais viešojoje erdvėje gali sudaryti klaidingą įspūdį apie šalies raidą, dinamiką ar pasiekimus. Kaip individui yra svarbu ne tai, kiek banknotų jis gavo, o ką už juos gali nusipirkti, taip ir vyriausybei yra svarbu ne tai, kiek lėšų jai buvo pervesta, o tai, ką už tas lėšas galima…
Klaipėdos universitete startavo 24-oji Lietuvių kalbos ir kultūros akademija: dalyviai iš 30 pasaulio šalių
Liepos 4 d. Klaipėdos universitete (KU) iškilmingai atidaryta 24-oji Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija, kasmet suburianti plačią tarptautinę bendruomenę. Šiemet į renginį atvyko rekordinis skaičius dalyvių – net 100 studentų iš daugiau nei 30 pasaulio šalių. Tai išskirtinis pasiekimas, rodantis, kad lietuvių kalba ir kultūra įkvepia, vienija ir telkia žmones iš įvairių pasaulio žemynų – nuo Kanados, Kolumbijos ir Brazilijos iki Izraelio, Indonezijos, Sakartvelo ar Pietų Afrikos Respublikos. Akademija išsiskiria ne tik mastu, bet ir savo dvasia – tai ne sausas kalbos kursas, o gyvas kultūrinis vyksmas, kuriame susitinka skirtingų tautų ir pasaulėžiūrų žmonės, visus vienija bendras tikslas – pažinti Lietuvą per kalbą ir kultūrą. Studentai dalyvaus ekskursijose, susipažins…
VDU studentai apdovanoti Lietuvių Fondo vardinėmis stipendijomis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos studentams įteiktos Lietuvių Fondo (JAV) stipendijos, įamžinančios Zenono Rekašiaus bei Alinos ir Igno Skrupskelių atminimą. Šiemet Žurnalistikos studijų šimtmetį mininčiame universitete apdovanoti net aštuoni jaunieji žurnalistikos ir komunikacijos specialistai. Tęsia tradiciją „Džiaugiamės daugiau nei dešimtmetį trunkančia draugyste su Lietuvių Fondu, kuris kiekvienais metais skatina jaunuosius žurnalistus ir komunikacijos specialistus, – teigia VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja profesorė Kristina Juraitė. – Šiandieninių kryžkelių ir geopolitinių lūžių laike, kai yra testuojamos ir brėžiamos demokratinės visuomenės atsparumo ribos, svarbus vaidmuo tenka universitetams, kur kertiniu prioritetu išlieka ne tik profesionalų rengimas, bet ir demokratinių, pilietinių ir humanistinių vertybių perdavimas ateities visuomenei.” Prieš šimtmetį VDU pradėtą žurnalistikos ir komunikacijos ugdymo…
Reliktinio miško paslaptys: susitikimas su profesoriumi Vladu Žulkumi
Liepos 11 d. 16 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centre (L. Rėzos g. 8, Neringa) vyks išskirtinis susitikimas su vienu ryškiausių Lietuvos archeologų – akademiku, Klaipėdos universiteto (KU) rektoriumi emeritu, prof. habil. dr. Vladu Žulkumi. Renginio metu visuomenei bus pristatyta paroda „Užlieti kraštovaizdžiai: reliktinio miško medžių liekanos“, atverianti stulbinančius Baltijos jūros dugno atradimus. Tai – unikali proga išgirsti istoriją tiesiai iš tyrinėtojo. Prof. habil. dr. V. Žulkus, vadovavęs povandeniniams tyrimams, pasidalys įžvalgomis, kaip buvo atrasti tūkstantmečius išgulėję medžių kamienai, ką jie liudija apie Lietuvos gamtos ir klimato raidą. Reliktinio miško istorija atskleista jūros dugne Parodoje eksponuojami senovinio miško medžių fragmentai, aptikti povandeninių archeologinių tyrimų metu netoli Juodkrantės. Tai maždaug…
