Vyriausybės posėdyje už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirta dvylika Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Premijos skirtos dailėtyrininkei, pedagogei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, menininkui Žygimantui Augustinui, renginių režisierei, choreografei Leokadijai Dabužinskaitei, teatro ir kino aktoriui, režisieriui Arvydui Dapšiui, prozininkui, dramaturgui, poetui, literatūros tyrinėtojui, scenaristui Rimantui Kmitai, prozininkui, dramaturgui, eseistui Herkui Kunčiui, styginių kvartetui „Chordos“ (Robertui Bliškevičiui, Arnui Karoliui Kmieliauskui, Vaidai Paukštienei, Ievai Živilei Sipaitytei), vargonininkei, dėstytojai Renatai Marcinkutei-Lesieur, aktorei Eglei Eutropijai Mikulionytei, muziejininkei Aldonai Snitkuvienei, menininkui Julijonui Urbonui, kompozitoriui, chorvedžiui, atlikėjui, pedagogui Antanui Laimučiui Vilkončiui. Vyriausybei tvirtinti nutarimo projektą dėl premijų skyrimo pateikė Kultūros ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos sprendimu. Komisija iš 58 pasiūlytų pretendentų atrinko 12 siūlomų Vyriausybės…
Pasaulinis verslumo tyrimas (GEM): Lietuvoje per metus ženkliai sumažėjo verslininkų skaičius
Verslumas – viena pagrindinių pasaulio ekonomikos būklės sudedamųjų dalių. Šią savaitę naujausi, 2023–2024 m. tarptautiniai verslumo rodikliai pristatyti pasauliniame forume „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM). Jau trečius metus iš eilės pagal verslumo indeksą pasaulyje pirmauja Jungtiniai Arabų Emyratai, šiemet surinkę 7,7 balo – tai aukščiausias kada nors užfiksuotas rezultatas. Lietuva su 6,1 balo pagal verslumo indeksą užima ketvirtą vietą (2022 m. buvo šešta vieta, 2021 m. – penkta vieta). Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka Indija, Saudo Arabija, Kataras, Estija, Nyderlandai, Korėjos Respublika, Šveicarija ir Kinija. „Dėl tarptautinio pripažinimo mokslo, verslo ir politikos bendruomenėje GEM tapo pasauliniu verslumo informacijos šaltiniu. Tai didžiausias šios programos pasiekimas, ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos mokslininkų…
Startavo tyrimas apie ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje: komentuoja MRU psichologės
Ekologinio nerimo augimas visame pasaulyje kelia naujus iššūkius ne tik psichikos sveikatos specialistams bet ir politikos formuotojams, tačiau nėra žinoma kiek šis nerimas yra paplitęs Lietuvoje, nes sisteminių tyrimų šia tema nėra atlikta. Kad atliepti šį poreikį, MRU Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija ir Aplinkos psichologijos tyrimų centras inicijavo reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą apie ekologinio nerimo paplitimą, jį lemiančius veiksnius ir ryšį su įvairiais vartojimo pasirinkimais. Ekologinis nerimas – tai žmogaus išgyvenamas stresas ir jaučiamos sunkios emocijos dėl blogėjančios žemės ekologinės situacijos. Pastarąjį penkmetį tarptautinė psichologų bendruomenė skambina pavojaus varpais dėl eksponentiškai augančio ekologinio nerimo visame pasaulyje. Ekologinio nerimo lygis gali nulemti ir jo pasekmių rimtumą. Kraštutiniais atvejais sutrinka žmogaus kasdienės rutinos…
Prieš 100 metų duris atvėrė Lietuvos konsulatas Čikagoje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Skirius Prieš šimtą metų Lietuvos Respublikos valdžia nutarė įkurti savo konsulatus JAV, dideliam lietuvių išeivijos džiaugsmui. Lietuvos ir JAV lietuvių spauda pranešė, kad 1924 m. vasario 16 d. oficialiai atidarytas Lietuvos konsulatas JAV lietuvių sostinėje Čikagoje, kuris darbą praktiškai pradėjo kovo 1-ąją. Konsulato atidarymas simboliškai sutapo su valstybine Vasario 16-osios Akto paskelbimo data. Pirmuoju konsulu mūsų šalies vyriausybė paskyrė Povilą Žadeikį – buvusį krašto apsaugos ministrą ir Lietuvos finansinės misijos Amerikoje narį, pulkininką leitenantą, kuris nuo tada savo diplomatinę veiklą ir gyvenimą susiejo su JAV ir lietuvių išeivija. Konsulu Čikagoje P. Žadeikis išbuvo iki 1928 m., kuomet buvo perkeltas į Niujorką generalinio konsulo pareigoms.…
Kaune atidaroma paroda „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas“
Šiemet minime Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metį. Daugiau kaip prieš 20 metų mūsų šalies gyventojai referendume vieningai nusprendė tapti Bendrijos dalimi ir tolesnį valstybės vystymąsi grįsti bendromis ES vertybėmis. Už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje tada pasisakė net 91,07 proc. balsavusiųjų. Minint šią sukaktį, vasario 22 d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Didžiojo universitete (K. Donelaičio g. 52, II aukšto fojė, Kaunas) atidaroma paroda „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas“. Parodos atidarymo metu sveikinimo žodžius tars Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis. Renginio moderatorė Dovilė Filmanavičiūtė kalbins ilgametį Kauno „Žalgirio“ trenerį ir buvusį žaidėją Gintarą Krapiką. Parodoje – istorinės nuotraukos, primenančios, kaip…
Lietuviškų itin trumpų impulsų lazerių sėkmės istorija: mokslininkų darbui būtina darni ekosistema
Lietuva – lazerių šalis. Šis teiginys ne tik nuskamba Lietuvą pristatančiuose vaizdo įrašuose ar pasaulinių parodų kontekste, bet ir atsispindi čia veikiančių įmonių veikloje. Ne taip lengva būtų rasti mokslinę laboratoriją, kurioje nebūtų lietuviško lazerio. „2023 m. Nobelio premijos fizikos srityje laureatė Anne L‘Huillier kartu su kolegomis Ferencu Krauszu ir Pierre’u Agostini buvo apdovanoti už sukurtus eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai medžiagoje tirti. Šiuos atosekundinius impulsus mokslininkai išgavo naudodami mūsų sukurtus lazerius. Lietuvos mokslininkų sukurtų lazerių panaudojimas aukščiausio lygio moksliniuose tyrimuose dar kartą įrodo Lietuvos lazerių kokybę ir plėtojamų mokslinių tyrimų svarbą“, – džiaugiasi Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Arūnas…
Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta dr. Laurynui Peluričiui
2024 m. vasario 12 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Vasario 12 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija nusprendė 2024 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Laurynui Peluričiui. L. Peluritis Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Valstybės kūrimas kaip kultūrinė užduotis trūkinėjančių ryšių pasaulyje: Stasio Šalkauskio kultūros filosofijos reaktualizacija“. Projekto tikslas – permąstyti vieno svarbiausių moderniosios Lietuvos filosofų S. Šalkauskio (1886–1940) kultūros filosofijos ir politikos idėjas atsižvelgiant į pakitusį geopolitinį kontekstą, taip pat naujųjų politinės filosofijos ir nacionalizmo teorijų šviesoje. Komisijos pirmininkas Virgis Valentinavičius sako, kad L. Peluričio paraiškos centrinė idėja – S. Šalkauskio požiūrio į kultūrą ir politiką suaktualinimas dabarties…
Į atnaujintas patalpas grįžusi Vilkaviškio viešoji biblioteka tampa šiuolaikiniu kultūros ir švietimo židiniu
Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka šiemet lankytojus pasitinka atnaujintomis vidaus patalpomis, greta jos įrengta automobilių aikštele. Kultūros paveldo objekto statusą turinčiame pastate iš pradžių veikė pirmoji miesto gimnazija. Nuo 1979 m. čia įkurta viešoji biblioteka. Objekto išorė restauruota dar 2001 m., tačiau ilgą laiką nerasta lėšų vidaus patalpų kapitaliniam remontui. Galiausiai remonto darbai atlikti 2022–2023 metais, jų sąmatinė vertė – 796 tūkst. eurų, iš kurių 619 tūkst. eurų skirta per Kultūros ministeriją, likusia dalimi prisidėjo savivaldybė. Vidaus patalpų kapitalinio remonto darbai kainavo 577 tūkst., aikštelės prie bibliotekos įrengimas – 36 tūkst., nauji baldai – daugiau kaip 182 tūkst. eurų. Atlikus vidaus patalpų remontą, atnaujintas bibliotekos interjeras, baldai, įrengtos specializuotos erdvės…
XXI amžius – gyvybės mokslų vystymo era: proveržio laukiama Klaipėdoje
2024-02-12 Klaipėdai prognozuojamas ryškus postūmis ateities mokslu vadinamų biotechnologijų srityje. Uostamiesčio „Alma Mater“ apie tai kalbėjo akademikas prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis. Prof. V. A. Bumeliui, vadovaujančiam „Northway“ įmonių grupei ir „Northway Biotech“ klasteriui, Klaipėdos universiteto (KU) senato pirmininkas prof. dr. Vaidutis Laurėnas įteikė KU Garbės daktaro regalijas. Mokslininkas – fundamentinių mokslo tyrimų ir jais grįsto verslo plėtotojas, pasiryžęs uostamiesčio akademinei bendruomenei suteikti naują impulsą, kuriant mėlynųjų biotechnologijų ateitį. Siekis – garsinti Lietuvą Akademikas prof. habil. dr. V. A. Bumelis vadinamas genų inžinerinės farmacijos pradininku Lietuvoje, sukūrusiu genų inžinerijos metodais grįstas vaistų gamybos technologijas, padėjusiu lietuviškos biofarmacijos pramonės pamatus. Garbės daktaras prof. V. A. Bumelis auditorijoje KU Aula Magna…
Tautinis ir kulinarinis paveldas bei tradiciniai amatai – svarbi valstybės etninės kultūros dalis
Tautinis ir kulinarinis paveldas bei tradiciniai amatai – svarbi valstybės etninės kultūros dalis. Mokslo ir technologijų plėtros procesai, globalizacija kelia iššūkius valstybei ir tautai. Todėl turime ieškoti būdų, kaip išlaikyti lietuvių tautinį savitumą. Kiekvieną dieną modernėjančiame pasaulyje tautinis paveldas suteikia tautai originalumo ir išskirtinumo. Džiugu, kad lietuviai gali didžiuotis ir visam pasauliui pristatyti aukščiausios kokybės, su meile ir pasišventimu tėvų ir protėvių tradicijas, produktus ir amatus. Tautinio paveldo produktai – ne masinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį. Lietuvos gamintojai nuo seno garsėja keramikos, tekstilės, kalvystės, juvelyrikos dirbiniais. Į UNESCO (Jungtinių Tautų…
