Programinės įrangos kokybės klausimas išlieka aktualus ne tik iš vartotojų, testavimo specialistų, bet ir iš kitų IT profesionalų, todėl ši sritis jau kelerius pastaruosius metus vis sparčiau juda į priekį. IT produktų kokybė tampa ne tik testuotojų, bet ir kitų IT specialistų atsakomybe, todėl testuotojams daugiau darbų tenka atlikti glaudžiai bendradarbiaujant su programuotojais. Dėl to nuolatinis specialistų tobulėjimas ir modernus testavimo principų taikymas taps neišvengiama testuotojų kasdienybe ir kitais metais, svariai prisidėsianti prie IT produktų kokybės gerinimo. Esminėmis šių metų testavimo tendencijomis dalijasi IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant“ kompanijai) testavimo praktikų vadovas Justas Laužadis. Dirbtinio intelekto pasitelkimas Anksčiau dirbtinis intelektas ar mašininio mokymo algoritmai profesinėse srityse vertinami gana skeptiškai ir…
Seimo narės V. Targamadzės pranešimas: „Valdantieji tikriausiai mano, kad regionų gyventojai apsieis ir be švietimo“
2024 m. sausio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Ar regionai svarbūs Lietuvoje? Ar juose gyvenantys žmonės turi teisę gauti visavertes švietimo paslaugas? Deja, Vyriausybės nutarimas dėl mokyklų tinklo kūrimo ir patvirtintas biudžetas rodo, kad vykdoma antiregioninė politika. Tokiai politikai Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ kategoriškai nepritaria. Antiregioninę politiką akivaizdžiai iliustruoja nutarimas dėl mokyklų tinklo kūrimo. Nutarimas tampa gimnazijų naikinimo miesteliuose ir kaimiškose vietovėse instrumentu – vidurinio ugdymo programoje (11–12 klasių sraute arba gimnazijos III–IV klasių sraute) numatytas maksimalus mokinių skaičius – 30, o minimalus – 21. Išimtis bus taikoma tik dabartiniams vienuoliktokams – kitais mokslo metais 12-oje klasėje dar…
Skaitmeninės islamiškos aplinkos plėtra Lietuvoje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius ir VDU Azijos studijų centro vadovas dr. Arvydas Kumpis Nebūtų klaida teigti, jog skaitmeninė islamiškoji aplinka Lietuvoje plačiajai visuomenei yra jei ne visiškai nepažįstama, tai žinoma itin menkai. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų vykdomas tarptautinis, ES finansuojamas projektas tiria skaitmeninį islamą Europoje, tačiau, kad jo situacija Lietuvoje būtų aiškiau suvokiama, šis straipsnis pristato virtualiosios islamiškosios aplinkos virsmus, ypatybes ir jų vertinimus. Taip jau nutiko, kad interneto globalios plėtros pradžia beveik sutapo su Lietuvos nepriklausomybės atgavimu. Jei valstybingumo apyaušryje tokie terminai kaip „internetas“ ir „elektroninis paštas“ buvo žinomi vos vienetams, nūdien absoliuti dauguma šalies gyventojų neįsivaizduoja kasdienybės be skaitmeninės aplinkos, kurioje tūlas…
Įtraukčiai Lietuvos mokyklose palengvinti – antrasis Universalaus dizaino mokymuisi leidinio tiražas
Įtraukusis ugdymas – viena svarbiausių šių dienų švietimo srities temų. Stiprinant įtraukią ugdymo ekosistemą, švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) išleido jau antrąjį universalaus dizaino mokymuisi (UDM) gairių leidinio tiražą. Jau visai netrukus jis pasieks bendrojo ugdymo mokyklas. TŪM programos leidinys, parašytas negaliai ir lyčiai jautria kalba, yra skirtas bendrojo ugdymo mokykloms stiprinti, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą ir sudarant sąlygas visų mokinių sėkmingam mokymuisi. Leidinyje apžvelgiama, kaip formuoti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir vadovų UDM prieigos taikymo švietime kompetencijas. „Dirbdami su savivaldybių švietimo skyrių ir mokyklų atstovais, matėme, kad vis daugiau jų įsitraukia į UDM prieigos taikymą, bet vis dar trūksta vientisumo. Šiam iššūkiui atliepti, praėjusiais metais su akademikėmis, švietimo pagalbos specialistais, pedagogais išleidome…
Vilniaus universiteto mokslininkas: pažintys – efektyviausias darbo paieškos kanalas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams
Lietuvos visuomenėje darbas per pažintis nuo senų laikų dar turi šiokį tokį neigiamą atspalvį, kai ypač sovietiniu laikotarpiu darbo rinkoje vyraudavo nepotizmas, t. y. savo nekvalifikuotų artimųjų įdarbinimas į „geras“ pareigas. Vis dėlto šiandien rinkoje vis daugiau privačių bendrovių naujų darbuotojų ieško būtent remdamiesi esamų darbuotojų rekomendacijomis. Kai kurios įmonės net skiria finansinius paskatinimus ir apdovanojimus darbuotojams, kurie sėkmingai rekomenduoja darbdaviams savo pažįstamus kvalifikuotus specialistus. Vilniaus universiteto (VU) mokslininkas dr. Jose Garcia-Louzao ištyrė ir įvertino, kad naudojimasis socialiniais ryšiais, kitaip tariant. pažintimis, darbo rinkoje Europoje yra itin plačiai paplitęs: kai kuriose šalyse šiandien net apie 30–50 proc. darbo vietų gaunama per asmeninius ryšius. „Nepaisant daugybės įrodymų apie naudojimąsi socialiniais ryšiais…
VDU projekte – dėmesys piliečių mokslo palaikymui
„Piliečių mokslas – kai į mokslinę veiklą yra įtraukiami paprasti piliečiai – yra naudingas mokslui ir jo pažangai. Pavyzdžiui, piliečiai gali pagelbėti mokslinių prielaidų ir hipotezių tikrinimo etape: renkant duomenis, atliekant stebėjimus, dalijantis patirtimis. Tai ypač efektyvu, kai reikia didelių duomenų masyvų, siejamų su tam tikra žmonių veikla ar būsena. Šiuo metu populiarėja aktyvusis piliečių mokslas, kuomet piliečiai įtraukiami ir į mokslinių idėjų bei metodologijų formulavimo procesus. Galiausiai, piliečių mokslas didina ir visos visuomenės sąmoningumą, atsparumą moksliškai nepagrįstoms idėjoms“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto docentas Tomas Berkmanas, dalyvaujantis naujame projekte, kuris siekia skatinti piliečių įtraukimą į mokslinę veiklą VDU – universitete, kurį galima laikyti vienu iš piliečių…
Seimo nario A. Stončaičio pranešimas: „Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai stengiasi išgelbėti regionų gimnazijas“
2024 m. sausio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seime įregistruotas Švietimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį parengė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Algirdas Stončaitis ir habil. dr. prof. Vilija Targamadzė, pasirašė visi frakcijos nariai. Teikiamu projektu siūloma sudaryti galimybę savivaldybėms tarybų sprendimu leisti formuoti III ir IV gimnazijų klases, jeigu klasėje nėra 21 mokinio, bet mokinių skaičius pagrindinio ugdymo klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių. Tai, anot iniciatorių, leistų išlaikyti gimnazijas, kai laikinai sumažėja moksleivių. Nauju teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad mokymo lėšos būtų skiriamos visoms valstybinių ir savivaldybių mokyklų klasėms, tačiau atitinkamai diferencijuojamos atsižvelgiant į faktinį mokinių skaičių…
Savas muziejus: tūkstančiai žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, prisijaukino Lietuvos nacionalinį dailės muziejų
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus apibendrina trečius metus vykdomo projekto „Savas muziejus“ patirtis. LNDM edukatorius, sveikatos specialistus ir menininkus jungiantis projektas suteikė naujų kompetencijų jo dalyviams, išplėtė muziejaus veiklų įvairovę ir jų prieinamumą. Taip pat, kaip parodė tyrimas, sėkmingai sprendė socialinės atskirties problemą, emociškai buvo naudingas beveik 3 tūkst. specialiųjų poreikių turinčių ir atskirtį patiriančių žmonių. 2024 m. „Savas muziejus“ tęs misiją aštuoniuose LNDM padaliniuose Vilniuje, Klaipėdoje ir Palangoje. Arūnas Gelūnas: menas keičia gyvenimus „Menas keičia gyvenimus ir muziejaus misija – sudaryti galimybę kiekvienam ir kiekvienai patirti šią neįtikėtiną jo galią teigiamai veikti emocinę, psichinę ir net fizinę savijautą. Didžiuojuosi, kad Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pirmas pradėjo kurti savą aplinką…
Moksliniam potencialui universitetuose stiprinti – 57,5 mln. eurų valstybės investicijų
Universitetams padėti siekti aukščiausio tarptautinio lygio mokslo valstybė 2023 m. skyrė 4 mln. eurų, o šiemet tam numatoma daugiau nei 13 mln. eurų. Iki 2027 m. šiam tikslui iš viso bus skirta 57,5 mln. eurų. Tikimasi, kad investicijos paskatins į mokslinius tyrimus įtraukti daugiau jaunųjų mokslininkų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, o mokslo rezultatai kurs pridėtinę vertę Lietuvos visuomenei ir ekonomikai. Valstybės lėšomis numatoma įkurti naujus ir stiprinti jau esamus mokslo ekscelencijos centrus. Mokslo kokybė šalies universitetuose stiprinama pagal pernai metais startavusią Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“. „Tai pirma tokia programa, kai valstybė skiria finansavimą stiprinti didžiausią potencialą turinčias mokslo sritis mūsų universitetuose. Suteikiame galimybę…
Naujos paskaitos Meno istorijos mokykloje (MIM)
Meno istorijos mokykla (MIM) kviečia į naujas paskaitas. 2024 m. žiemos trimestre mes pasiūlysime du paskaitų ciklus: Interjero dizaino istorija, mados ir kryptys (lektorius – doc. Jonas Malinauskas) Transformacijų era: ilgasis XIX amžius (lektorė – dr. Simona Skaisgirė) Paskaitos prasideda jau nuo sausio 9 d. Jos vyks gyvai, galerijoje „Kunstkamera“ ir online per Zoom platformą. Paskaitų pradžia – 18:15. Aktualią MIM informaciją galite sužinoti Vilniaus aukciono tinklapyje (https://www.menorinka.lt/mim) ir Facebook profilyje (https://www.facebook.com/menorinka.lt). Meno istorijos mokykla (MIM) – suaugusiems skirta meno istorijos pažinimo mokykla, įkurta prie Vilniaus aukciono 2014 metais. Per beveik 10 egzistavimo metų MIM pasiūlė savo klausytojams 50 įvairių kursų, skirtų pačioms įvairiausioms meno istorijos, taip pat meno rinkos problematikos…
