„Kartais žmonėms atrodo, kad visuomenę veikia kažkokios magnetinės bangos, o iš tiesų reiškiasi socialinės struktūros, kurias mes, sociologai, tyrinėjame“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto dėstytojas dr. Tadas Šarūnas. Miesto fenomeną ir socialinius judėjimus tyrinėjantis mokslininkas teigia, kad sociologija yra disciplina, siūlanti tiesą apie socialinę realybę ir teikianti viltį, jog esamą realybę galima pakeisti: „Apie socialinį gyvenimą mes visi turime savo nuomonę, bet sociologija siūlo tiesą – parodo socialinius faktus, kurie žmonėms kartais būna visiškai netikėti. Tie faktai naikina stereotipus, pasipriešina galiai. Sociologija kaip disciplina siūlo viltį susitarti, kad apie socialinę realybę galimi ne tik politiniai ginčai, bet įmanoma atrasti tiesą – kaip iš…
Mokslininkė: lemiamą vaidmenį Baltijos jūros išsaugojimui turi apsišvietusi visuomenė
„Baltijos jūros ekologinę situaciją sutartinai siekia gerinti faktiškai visos su ja besiribojančios valstybės. Tokių didelių vandens telkinių kaip Baltijos jūra atveju, visuomeninių akcijų pagrindinė nauda yra visuomenės švietimas, viešųjų erdvių sutvarkymas. Mažiau pastebimą, tačiau ilgalaikę naudą duoda kompleksinės priemonės, kuriomis ribojamas teršalų patekimas į jūrą ir jos baseino upes. Tačiau neretai šios priemonės sulaukia didelio visuomenės pasipriešinimo“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros docentė dr. Giedrė Kacienė. Nors tarša mažėja, ekologinė situacija nesikeičia Anot mokslininkės, to įrodymas – Lietuvos ir kitų Europos šalių ūkininkų streikai dėl ES Žaliojo kurso, kadangi vienas iš pasipiktinimą sukėlusių reikalavimų tiesiogiai siejasi su vidaus vandens telkinių (o tuo pačiu ir…
QS reitinge VDU – tarp šimto geriausių Šiaurės Europos universitetų
Šiandien paskelbtame naujausiame QS Europos universitetų reitinge („Europe University Rankings“) Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) vėl demonstruoja sėkmingus rezultatus: pakilo aukštyn iš 284 į 267 vietą bendrame reitinge, o Šiaurės Europoje – iš 105 į 99 vietą. Iš viso reitinge buvo įvertintos 685 aukštojo mokslo institucijos Europoje. Vertinant atskiras reitingo kategorijas, VDU itin gerai pasirodė pagal studentų ir darbuotojų santykį, kur jam buvo skirta septinta vieta visoje Europoje, taip pat – 43 vieta atvykstančių mainų studentų kategorijoje ir 152 vieta pagal užsienio studentų įvairovę. VDU taip pat buvo itin gerai įvertintas pagal darbdavių vertinimus (175 vieta Europoje) ir pagal išvykstančius mainų studentus (165 vieta). Akademinės reputacijos kategorijoje universitetui skirta 251+ vieta,…
Ugdo kompetencijas, kurių dirbtinis intelektas nepakeis
„Šiandien jaunosios kartos itin vertinamos lankstumo ir laisvės vertybės, įvairovė ir įtraukumas, socialinė atsakomybė, bendruomenės fizinė ir emocinė gerovė, plati naujovių integracija, modernių metodų taikymas ir kita yra VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto DNR dalis”, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) prodekanas doc. dr. Justinas Kisieliauskas. Vertybė – studento ir dėstytojo ryšys Pasak docento, prieš 35 metus artes liberales (liberaliųjų menų) koncepcijos pagrindu Atkurtojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete pradėtas puoselėti studento-dėstytojo ryšys tapo savaime suprantama vertybe. „Aukštosios mokyklos šiais laikais giriasi savo bendruomenės kultūra. Galėjimą betarpiškai bendrauti su dėstytoju. Mūsų universitete tai įprasta nuo pat 1989 metų, kai buvo įkurtas Ekonomikos ir vadybos fakultetas.…
Liko treji metai švietimo įstaigų vadovams įgyti magistro laipsnį
Lygiai treji metai – tiek laiko turi švietimo įstaigų vadovai, kad įgytų privalomą magistro išsilavinimą, jei jo dar neturi. Pagal Švietimo įstatymo 59 straipsnį ir jo pakeitimus, magistro laipsnis yra privalomas ne tik nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriamiems švietimo įstaigų vadovams, bet nuo 2027 m. rudens – ir pareigas jau einantiems mokyklų ir darželių direktoriams. Siekdamas užtikrinti platų šių studijų prieinamumą, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų institutas nuo šių metų prisijungia prie aukštųjų mokyklų ir jų padalinių, siūlančių esamiems ir būsimiems vadovams įgyti reikiamą kvalifikaciją. Vilniuje vykdomos studijos, skirtos vadovams, jų pavaduotojams ugdymui ir ugdymą organizuojantiems skyrių vedėjams, pritaikytos dirbantiems asmenims. Jos yra finansuojamos Europos…
Kuo užimti iš stovyklų grįžusius vaikus? 7 nemokamų lavinančių veiklų idėjos visai šeimai
Vasarai ritantis į antrą pusę, dalis tėvų jau ima sukti galvas, kuo užimti jau spėjusius iš pirmųjų stovyklų grįžti vaikus. Ekspertai dalinasi idėjomis, kaip galima naudingai ir įdomiai praleisti likusią vasarą visai šeimai ir tuo pačiu padėti įgyti vaikams naujų įgūdžių. Geidžiamiausios stovyklos – sporto Anot skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Klientų patirties valdymo vadovės Donatos Stoškuvienės, nemaža dalis lietuvių vasarą yra linkę išleisti savo vaikus į stovyklas, dažniausiai – į sporto ir meno užsiėmimus. „Creditea“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad 38 proc. apklaustųjų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, per vasaros atostogas juos leidžia į sporto stovyklas / būrelius, 20 proc. – į meno ir kūrybos, 12…
Stojančiųjų į VU magistrantūros studijas kur kas daugiau nei pernai
Vilniaus universitete (VU) baigėsi pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas. Pirmajame etape kvietimus tapti VU dalimi gavo beveik 2000 naujų magistrantų – tai net 14 proc. daugiau nei pernai. „Studijų programų populiarumo tendencijos panašios į praėjusių metų: tarp paklausiausių po pirmojo priėmimo etapo – apskaita ir finansų valdymas, finansai ir bankininkystė, žmogiškųjų išteklių valdymas, mokyklos pedagogika, sveikatos psichologija, duomenų mokslas (anglų k.), išplėstinės praktikos slauga, vadyba pedagogams, tarptautiniai santykiai ir diplomatija. Džiugu matyti, kad, palyginus su praėjusiais metais, išaugo stojančiųjų susidomėjimas profesinėmis pedagogikos studijomis. Vis dėlto norime priminti, kad priėmimas į studijas Vilniaus universitete dar nesibaigė, baigėsi tik pirmasis etapas, o didžiąją dalį studijų programų ketiname siūlyti ir antrajame…
Trečiasis VU profesorius tapo prestižinės biologijos mokslų organizacijos EMBO nariu
Europos mokslo elitas įvertino Vilniaus universiteto (VU) ir Toronto universiteto profesoriaus Artūro Petronio veiklą ir pritarė jo narystei Europos molekulinės biologijos organizacijoje (EMBO). Naujieji nariai buvo paskelbti liepos 9 d. EMBO 60 metų jubiliejaus proga. „Džiaugiuosi įsiliedamas į elitinį Europos mokslininkų būrį ir garsindamas Lietuvos ir VU vardą. EMBO jubiliejus beveik sutampa su kitu, mums dar aktualesniu. Kitais metais sukaks 50 metų Lietuvos molekulinei biologijai. 1975-aisiais tuometiniame VU Enzimologijos institute (nuo 1995 m. – Biotechnologijos institutas) profesorius Arvydas Janulaitis pradėjo plėtoti genų inžineriją. Iš šios iniciatyvos ir išaugo bei susiformavo stipri molekulinės biologijos ir biotechnologijos mokykla, kurioje mokslinius pagrindus įgijau ir aš“, – kalbėjo prof. A. Petronis. Prof. A. Petronis…
Premjerė lietuvių išeivijos studentams: Lietuva yra galimybių erdvė
Šiandien Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su programos „Lietuvių išeivijos studentų stažuotė“ (LISS) dalyviais. „Didžiausia dovana, kurią gyvenime gavau, buvo laisva Lietuva ir tas faktas, kad mes esame laisvi spręsti savo likimą. Mes jau 20 metų esame stipriausių aljansų – Europos Sąjungos ir NATO – nariai, o tai Lietuvai davė be galo daug. Tikriausiai visi, kurie Lietuvoje lankotės ne pirmą kartą, šį progresą matote. Dabar yra geriausias Lietuvos laikas ir man gera būti jo dalimi“, – susirinkusiesiems kalbėjo premjerė. Studentai Ministrei Pirmininkei uždavė įvairių klausimų: nuo asmeninės karjeros iki Lietuvos pažangos ir ateities vizijos. Gavusi klausimą apie svarbiausią aspektą, kuris padėtų išlaikyti Lietuvos visuomenę, premjerė teigė, kad „tai yra supratimas, kad laisvė…
64-erių studentas Viktoras: norint būti geru specialistu, magistrantūra yra būtina
Vidutinis magistro laipsnį įgyjančių žmonių amžius yra nuo 20 iki 30 metų, tačiau niekada nevėlu siekti magistro laipsnio, net jei jums 40, 50, 60 ar daugiau metų. To pavyzdys – 64-erių Vilniaus universiteto (VU) dramos terapijos magistrantūros studentas Viktoras Karaliūnas. Pašnekovas sako, kad nustebusių žvilgsnių ir klausimų iš bendramokslių nesulaukė, atvirkščiai – tarp jų nemažai ir bendraamžių, o su jaunesniais kolegomis keičiasi patirtimi: jie moko naujų dalykų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto panaudojimo ypatumų, o jis – gyvenimiškosios patirties. Vyras įsitikinęs – amžius nėra veiksnys, stabdantis žmogų nuo naujų žinių ir kompetencijų įgijimo, tačiau artimųjų ir dėstytojų palaikymas visgi yra labai svarbus. „Mano artimas draugas paskatino nebijoti ir stoti į magistrantūrą“, –…
