Nacionalinio sveikatos egzamino rezultatai byloja, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo svarbą Lietuvoje suvokia 77,2 proc. respondentų. Tačiau pastarųjų metų statistika rodo, kad savo sveikatą profilaktiškai tikrina tik 17 proc. Lietuvos gyventojų. Vadinasi, kad profilaktiškai pasitikrinti sveikatą – svarbu ir būtina, žino beveik 8 iš 10 gyventojų, tačiau ją reguliariai tikrinasi tik mažiau nei kas penktas.
Apnuogino opią problemą
Spalio 15-16 dienomis vyko visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ kasmet organizuojamas Nacionalinis sveikatos egzaminas. Šių metų egzamino tema – profilaktinė sveikatos priežiūra ir ligų prevencija. Pasitikrinti savo žinias dalyvaujant egzamine galėjo kiekvienas norintis.
Pasak visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ atstovės, populiaraus leidinio „Sveikatos dienoraštis moterims“ sudarytojos Loretos Majauskienės, šių metų Nacionalinio egzamino rezultatai apnuogino opią šalyje vyraujančią problemą: nors žmonės ir žino, kad norint veiksmingai pasirūpinti savo sveikata, ją privalu reguliariai tikrinti, iš tiesų pas gydytojus skuba tik prispirti bėdos.
„Kasmet profilaktiškai atliekama sveikatos patikra, kurios esminė dalis – laboratoriniai tyrimai, yra pagrindinis ir veiksmingiausias būdas užkirsti kelią skirtingoms ligoms ir sveikatos sutrikimams, arba pastebėti problemas laiku, kai dar galima jas veiksmingai pašalinti ar užkirsti kelią. Egzamino rezultatai rodo, kad didžioji dauguma respondentų profilaktinio sveikatos patikrinimo svarbą suvokia puikiai. Deja, tačiau tai prasilenkia su oficialiąja statistika: iš tiesų Lietuvoje profilaktiškai sveikatą tikrinasi tik 17 proc. visuomenės. Vadinasi, tik maža dalis žmonių sukuria sau šansą imtis veiksmų tada, kai dar galima užkirsti kelią problemai arba rezultatyviai ją spręsti“, – sako L. Majauskienė.
„Saugok save“ atstovė taip pat nurodo, kad net 72 proc. Lietuvos gyventojų pasitikrinti savo sveikatą nusprendžia tik pajautę aiškius ir su laiku nepranykstančius simptomus.
„Vadinasi, daugiau nei 7 iš 10 Lietuvos gyventojų reikiamus sveikatos tyrimus atlieka tik tada, kai liga yra įsibėgėjusi, kas apsunkina problemos sprendimą arba paverčia jį neįmanomu. Pavyzdžiui, daugybė žmonių pas gydytojus nusprendžia eiti tik tuomet, kai jaučia nepranykstantį skausmą“, – paaiškina L. Majauskienė.
Žinios pakankamos
Tuo tarpu šių metų Nacionalinio sveikatos egzamino rezultatai byloja, kad didžioji dalis žmonių apie profilaktinę sveikatos priežiūrą atliekant laboratorinius tyrimus išmano puikiai.
Iš viso egzamine dalyvavo 5755 Lietuvos gyventojai – 4857 moterys ir 898 vyrai. Kad profilaktiškai pasitikrinti sveikatą rekomenduojama bent kartą per metus, laikydami egzaminą teisingai nurodė 76,7 proc. respondentų – 76,6 apklaustų moterų ir 78,5 apklaustų vyrų. Beveik 14,4 proc. dalyvių patikino manantys, kad profilaktiškai pasitikrinti reikia kas pusmetį, 5,6 proc. apklaustųjų mano, kad sveikatą gana patikrinti kartą per dvejus metus.
Tuo tarpu profilaktinio sveikatos patikrinimo būtinybę auginančias aplinkybes teisingai nurodė 84,2 proc. egzamino dalyvių. Atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus ypač rekomenduojama, jei žmogus yra vyresnis nei 40 m. amžiaus, jo šeimoje ar giminėje yra sergančių ar sirgusių onkologinėmis ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat sergant lėtinėmis ligomis. Tai žiną įvardijo 84,57 proc. apklaustų moterų ir 82,2 proc. apklaustų vyrų. 15,8 proc. dalyvių laikydami egzaminą įvardijo tik vieną iš nurodytų aplinkybių.
Galiausiai, kad net 50-70 proc. atvejų medikai priima sprendimus remdamiesi būtent laboratorinių tyrimų rezultatais, teisingai nurodė 41,77 proc. Nacionalinio sveikatos egzamino dalyvių. Tačiau tikrąją laboratorinių diagnostinių sveikatos tyrimų kainą vienam asmeniui per metus tiksliai žino tik 36 proc. respondentų: tai 21 Eur.
Priežastys primityvios
L. Majauskienės teigimu, nors sveikatos priežiūros temą „ant popieriaus“ didžioji visuomenės dalis ir išmano puikiai, realiai užsukti pas gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą žmonės vengia dėl įvairių priežasčių. Visgi dažniausiai jos – lengvai užginčijamos.
„Pavyzdžiui, jaunesnio amžiaus žmonės pas gydytojus neskuba ir profilaktinės sveikatos patikros vengia manydami, kad sveikatos problemos būdingos tik vyresniame amžiuje, nors iš tiesų nuo skirtingų ligų ir sveikatos sutrikimų neapsaugo joks amžiaus cenzas. Kaip antai, pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio moterys pagal specialią programą raginamos jau nuo 25-erių, ir taip yra dėl išaugusios rizikos“, – sako L. Majauskienė.
Kita priežastis, kurią tenka dažnai išgirsti – netinkamai sudėlioti prioritetai. „Net jei sveikata ir šlubuoja, žmonės vengia eiti pas gydytoją nenorėdami atsiprašinėti iš darbo ar gauti biuletenį. Vėlgi, dalis visuomenės tarytum jaučiasi „apdrausta“ nuo sveikatos problemų, ir yra įsitikinusi, kad bet koks negalavimas ir net ryškesnis apie jį bylojantis simptomas netruks praeis. Reikiamą dėmesį sveikatai žmonės pradeda skirti kai iškyla grėsmė darbingumui“, – sako specialistė.
Galų gale, pasak L. Majauskienės, netrūksta atvejų, kai profilaktiškai pasitikrinti žmonės atsisako dėl įsitikinimo, neva vizitas pas gydytoją užtruks labai ilgai. „Visgi Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad vidutiniškai apsilankymas gydytojo kabinete užtrunka viso labo 16 minučių“, – įsitikinimą paneigia L. Majauskienė.
Pranešimą paskelbė: Viktorija Navickaitė, Fabula Hill+Knowlton Strategies
