Studijos - Karjera

Startavo tyrimas apie ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje: komentuoja MRU psichologės

Ekologinio nerimo augimas visame pasaulyje kelia naujus iššūkius ne tik psichikos sveikatos specialistams bet ir politikos formuotojams, tačiau nėra žinoma kiek šis nerimas yra paplitęs Lietuvoje, nes sisteminių tyrimų šia tema nėra atlikta. Kad atliepti šį poreikį, MRU Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija ir Aplinkos psichologijos tyrimų centras inicijavo reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą apie ekologinio nerimo paplitimą, jį lemiančius veiksnius ir ryšį su įvairiais vartojimo pasirinkimais. 

Ekologinis nerimas – tai žmogaus išgyvenamas stresas ir jaučiamos sunkios emocijos dėl blogėjančios žemės ekologinės situacijos. Pastarąjį penkmetį tarptautinė psichologų bendruomenė skambina pavojaus varpais dėl eksponentiškai augančio ekologinio nerimo visame pasaulyje.

 Ekologinio nerimo lygis gali nulemti ir jo pasekmių rimtumą. Kraštutiniais atvejais sutrinka žmogaus kasdienės rutinos ir pasikeičia elgesys. Tampa sunku vykdyti kasdienes veiklas, eiti į darbą, mokyklą. Kyla beprasmybės jausmas, gali išsivystyti nemiga, panikos priepuoliai, depresija, prieš ar po trauminis sindromas, kilti suicidinių minčių. Situacija sunkėja, jei žmogus neturi galimybės gauti artimųjų ar specialistų palaikymo ir nėra informuota(s) apie pagalbos sau galimybes ekologiniam nerimui įveikti. 

Ekspertai prognozuoja, kad gilėjant ekologinei krizei augs ir ekologinio nerimo mastai bei jo pasekmės psichikos sveikatai, todėl svarbu turėti įrankius ir parengtas institucijas bei specialistus, kurie gebėtų tinkamai reaguoti.

Nei sisteminių, nei pavienių tyrimų apie ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje, kurių pagrindu būtų galima teikti rekomendacijos politikos formuotojams, psichikos sveikatos specialistams ir kitoms suinteresuotoms šalims, mūsų žiniomis nėra. 

Kad sukurti pagalbos priemones, kurios atlieptų ekologinio nerimo problemą, reikalingos kontekstinės žinios, nes užsienio tyrimuose įgytos žinios nebūtinai bus pritaikomos Lietuvos kontekstui. Tyrimai rodo, kad emocinis žmonių atsakas į ekologinę krizę varijuoja priklausomai nuo šalies ir konteksto. Lietuva turi unikalų charakteristikų derinį, kuris gali veikti žmonių emocinį atsaką į ekologinę krizę. Pavyzdžiui, sisteminės edukacijos aplinkosaugos klausimais stoka visuose ugdymo lygiuose potencialiai gali mažinti žmonių gebėjimą atpažinti savo jausmus susijusius su ekologine krize. O taip pat ir gebėjimą įsivertinti, kaip savo elgesiu galima prisidėti prie ekologinės krizės švelninimo. 

Todėl šiame projekte planuojama vertinti, kiek ekologinis nerimas yra paplitęs Lietuvoje, kiek stipriai jis išreikštas ir atskleisti per kokius mechanizmus ekologinis nerimas (de)motyvuoja žmones tausoti aplinką.

Tyrimo rezultatai bus aktualūs psichologams, pedagogams, aktyvistams, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei visiems, kurie dirba su žmonėmis potencialiai galinčiais patirti ekologinį nerimą. O taip pat ir politikos formuotojams, nes padės, įvertinus esamą situaciją, numatyti psichikos sveikatos stiprinimo strategijas, atliepiančias augantį ekologinio nerimo reiškinį.

Projektas ENCORE „Visuomenės atsparumo įgalinimas atskleidžiant ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšio mechanizmą“ finansuojamas Lietuvos Mokslo Tarybos lėšomis (sutarties nr. P-VIS-23-8-PATIKSLINTA).

Projektui vadovauja Mykolo Romerio universiteto profesorė prof. dr. Rita Žukauskienė

Projekto komanda: dr. Audra Balundė ir dr. Aistė Bakaitytė.

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.

Naujieną parengė: dr. Audra Balundė audra.balunde@mruni.eu 

Pranešimą paskelbė: Lina Gorbačiovienė, Mykolo Romerio universitetas

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą