Laisvalaikis

Skubėjimas išeina iš mados: lietuviai ir keliauja, ir keliones planuoja lėčiau

Nors spontaniškos atostogos į svečią šalį turi žavios romantikos, kalbant apie 2023 metų keliones kodiniu žodžiu vis dažniau tampa „planavimas“. Turizmo rinkos atstovai stebi stiprėjančią tendenciją – lietuviai jau mažiau kliaujasi „paskutinės minutės“ pasiūlymais ir norėdami būti tikri tiek dėl kainos, tiek dėl kokybės, savo keliones ima planuoti anksčiau.

Turizmo rinka šiemet ruošiasi dar vienam kelionių bumui. Pasaulio turizmo organizacija (UNWTO) prognozuoja, kad jau šiais metais dalyje pasaulio regionų tarptautinis turizmas gali grįžti į priešpandemines vėžes. Visų pirma – Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, kur ir praėjusiais metais buvo stebimas didelis turistų skaičiaus augimas.

„Praėję metai pralenkė net ir optimistiškiausias turizmo ekspertų prognozes, kurios žadėjo nuosaikų keliautojų srauto sugrįžimą. Tačiau oro uostai ir oro linijos nespėjo paskui išaugusią paklausą, o dalyje Baltijos jūros reisų keliautojų skaičiai jau netgi viršijo 2019-ųjų lygį. Susidomėjimas išankstiniais užsakymais metų pradžioje taip pat indikuoja, kad lietuviai šiemet ne tik aktyviai keliaus, bet ir išmokę ankstesnių metų pamokas nuosekliau atlikinės namų darbus“, – sako keltų operatoriaus „DFDS Seaways“ rinkodarinių kampanijų vadovė Neringa Sinkevičienė.

„Paskutinės minutės“ rizika – nesulaukti nieko

Aptarnauti 2022 m. po Europą keliavusius 585 mln. turistų tapo nemenku iššūkiu daliai per pandemiją susitraukusio turizmo verslo. Britų žurnalo „The Economist“ analitinis padalinys „Economist Intelligence Unit“ prognozuoja, kad ir šiemet viešbučiams, restoranams, oro uostams teks susidurti su darbo jėgos trūkumu, augančiais atlyginimais, maisto ir energijos išteklių kainomis. Šie akivaizdūs iššūkiai keičia ir keliautojų įpročius.

„Prieš pandemiją maždaug 30 proc. žmonių, keliaujančių ne „piko“ metu, rinkdavosi „paskutinės minutės“ pasiūlymus, – sako kelionių agentūros „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė. – Pandemijai sugriovus įprastą tvarką, jos metu praktiškai visi į keliones leisdavosi tik paskutinę akimirką, nes negalėjo būti tikri dėl vis kintančių apribojimų. Turizmui pradedant grįžti į „tiesiąją“, pastebime, kad dabar su „paskutinės minutės“ pasiūlymais keliaujančių yra mažiau nei prieš pandemiją.“

Turizmo ekspertė tokį pokytį aiškina ir itin didele 2022-ųjų vasaros kelionių paklausa – išsiilgę jų žmonės pirko viską, už bet kokią kainą, tad „paskutinės minutės“ pasirinkimas buvo ganėtinai skurdus. Tikėtina, kad šie metai tokiais pasiūlymais bus dosnesni, tačiau tik tai nedidelei daliai žmonių, kurie galės itin lanksčiai derinti savo grafiką prie kelionės.

„Matome, kad lietuviai jau išmoko 2022 m. vasaros pamoką, kai laukus paskutinės minutės gali nieko nebegauti, ir savo keliones jau planuoja iš anksto. Juo labiau, kad „paskutinė minutė“ nebūtinai yra mažiausios kainos garantija, ir tai niekada nebus pats geriausias ar mėgstamiausias viešbutis, tai niekada nebus pats patogiausias laikas. Lietuviai vertina kokybę ir ieško optimaliausio varianto savo poilsiui ir pažinimui“, – sako „Estravel“ vadovė.

Norintiems sutaupyti ir būti tikriems – „pirma minutė“

Ž. Gavelienė pataria, kad išankstinis pasiruošimas ypač vertingas ketinantiems išvykti per lietuvių atostogų pikus: moksleivių atostogas, žiemos šventes, vos pasibaigus ar prieš prasidedant mokslo metams.

Ieškoti ne paskutinės, o „pirmos minutės“ pasiūlymų patariama ir tiems, kurie nori keliauti populiariausiomis kryptimis: vasarą į Turkiją ar Graikiją, šaltuoju metų laiku į Kanarų salas, Egiptą ar slidinėjimo kurortus, o prieš pat žiemos šventes – aplankyti Vokietijos Kalėdų mugių.

Daug įtakos krypčių užimtumui daro ir svetur dirbančių lietuvių skaičius. Pavyzdžiui, N. Sinkevičienė pastebi, kad pernai ypač gausiai lietuviai keliavo tarp Klaipėdos ir Karlshamno, iš kurio patogu pasiekti didžiąją dalį Skandinavijos, – buvo perplukdyta per 4-iais tūkstančiais keleivių daugiau nei priešpandeminiais 2019-aisiais.

Tad kada, ekspertų nuomone, jau verta pradėti rūpintis kelione? Norint išvykti į tolimas šalis (Pietų ar Šiaurės Ameriką, Aziją, Australiją), kur dažnai didžiąją išlaidų dalį sudaro lėktuvo bilietų kainos, kelionę planuoti rekomenduojama iki jos likus 9-12 mėnesių.

„Jeigu ketinama keliauti Europoje, racionalu planuotis likus 4-6 mėnesiams iki išvykos. Pavyzdžiui, jei kelionė planuojama vasarą, tai naudinga tą daryti sausį ar pirmoje vasario pusėje. Jau būna ne tik „atidaryti“ pardavimai, bet šiuo metu paprastai visada yra specialios kainos kampanijų – vyksta išankstiniai pardavimai, nuolaidos turizmo parodų metu“, – patarimu dalijasi Ž. Gavelienė.

Skubėti per atostogos nebenori

Dar viena ryškėjanti tendencija atsispindi ne tik girdint draugų istorijas apie keliones, bet ir statistikoje – lietuviai ne tik planavimui, bet ir atostogoms ima skirti daugiau laiko.

„Yra visokių keliautojų – ir skrendančių vienai dienai verslo reikalais, ir skiriančių poilsiui kelis mėnesius. Tačiau skaičiai byloja: jeigu anksčiau vidutinė lietuvio kelionės trukmė buvo 3-4 dienos, tai dabar – 5-6. Keliaujantys su organizatoriais dažniausiai tebesirenka savaitės ilgumo atostogas, bet tų, kurie vyksta savu automobiliu, reguliariais lėktuvų, keltų, traukinių reisais, vidutiniškai kelionės yra pailgėjusios nuo 10 iki 12 dienų“, – lietuvių įpročius atskleidžia „Estravel“ vadovė.

Tautiečiai vis dažniau pasineria ir „lėtąsias keliones“ („slow travel“). Šis terminas apibūdina nebūtinai atostogų trukmę, bet pačią keliavimo filosofiją: siekiama ne vien pamatyti lankytinus objektus ar pailsėti, bet giliau pažinti vietos kultūrą, maistą, žmones, tradicijas.

„Vieni jau turi šį aspektą savo kelionėse, kiti dar tik diegia. Bet jeigu žiūrėtumėm į 3-5 metų perspektyvą, tai vienareikšmiškai ši tendencija įsigalės“, – įsitikinusi Ž. Gavelienė.

N. Sinkevičienė pastebi, kad lietuviai perima ir dar vieną „lėtųjų kelionių“ aspektą: ne tik galutinis kelionės taškas, bet ir pats vykimas vis dažniau tampa svarbia kelionės dalimi.

„Ieškoti alternatyvų skrydžiams vienus skatina aplinkosauginės, kitus – finansinės priežastys ar tiesiog troškimas patirti įvairesnių įspūdžių, – pastebi sako DFDS rinkodarinių kampanijų vadovė. – Po pandemijos stebimas kelionių automobiliu – „AUTOstogų“ – sugrįžimas, Europa mėgaujasi kelionių traukiniais renesansu, o platus keltų tinklas žemyne leidžia pažinti lėto keliavimo grožį: neskubant ir atsipalaiduojant su puikiu maistu ir įspūdingais vaizdais į jūrą.“

Pranešimą paskelbė: Evelina Kybartaitė, UAB „Fabula ir partneriai”

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą