Kiekvienas turbūt kartais susimąstome – kas iš to mano vaiko išeis? Kaip jam padėti ar nors nepakenkti? Kaip suprasti, į ką jis linkęs? Pabandykite pirmiausia atidžiau stebėti vaiko elgesį. Nesprauskite dirbtinai jo į vienokius ar kitokius rėmus. Jeigu ji arba jis dar lankydamas darželį nurodinėja kam kur sėstis, nedrausminkime ir nebarkime. Nes gal būt jis elgiasi taip, kaip jam diktuoja prigimtis. Nenulaužkime to trapaus daigelio. Gal tai liudija apie potraukį ir gebėjimą organizuoti, vadovauti. Gal iš jo išaugs geras vadybininkas ar politikas. Užuot malšinę ir tramdę, kad vaikas būtinai būtų toks „kaip kiti”, patikėkime jam vis didesnius uždavinius. Tik neišsiduokite, kad matote savo mažojo žmogelio polinkius. Dar anksti, jis pats…

Tęsinys. Tik atėję į mokyklą pirmokai susiduria su daugybe problemų, reikalaujančių daug jėgų, pastangų ir laiko. Vaikai būna nevienodai fizikai ir psichiškai išsivystę, skirtingų gebėjimų, juos ugdyti reikia atsižvelgiant jų išsivystymo lygį. Vaiko brandinimas mokyklai, t. y. visų jo fizinių ir psichinių galių puoselėjimas, teigiamos socialinės ir emocinės patirties įgijimas, pažinimo motyvacijos didinimas, kūrybiškumo skatinimas vienerius metus iki pradedant lankyti mokyklą gali padėti vaikams lengviau prisitaikyti esamoje situacijoje. Vaiko socialinio pažinimo turinys yra ypatingas ir labai svarbus vaiko socializacijai, nes jis nukreipia vaiko mąstymą į kitų žmonių, savo paties elgesio ir tarpusavio santykių suvokimą, t. y. į socialinį pasaulį. Socialinis suvokimas svarbus vaiko asmenybės tapsmui, nes padeda išmokti priimtinas visuomenei…

Vaikai, jų mokymas, pradedant ikimokykliniu ugdymu – tai mūsų ateitis. Kokią tą ateitį susikursime, tokią ir turėsime… Vaikas mokosi labai greitai ir pakankamai lengvai. Pagrindinė mažo žmogaus mokykla, žinoma, yra šeima. Ir visi mes nuoširdžiai norime būti gerais tėvais. Netgi geresniais, nei buvo mūsų tėvai. Tačiau, nuodėmingas ratas, kuriame iš kartos į kartą perduodamos ne pačios geriausios auklėjimo strategijos ir mokymas, vis sukasi – apsisukimas po apsisukimo. Patys to nenorėdami mes paliekame savo vaikams, kaip palikimą, tuos šeimos modelius ir tuos kompleksus, kuriuos savo laiku mums paliko mūsų tėvai, perėmę juos kaip estafetinę lazdelę iš savo tėvų. Kaipgi pertraukti tą tarp šeimyninių mokymų grandinę? Kaip auklėti savo vaiką? Kaip išvengti…

Vaikui gimus į jo gyvenimą ateina ne tik mylintys mama ir tėtis, skaitlingi giminės, draugai, bet ir pediatras, kuris privalo prižiūrėti vaiko sveikatą ir imtis atitinkamų priemonių jam susirgus. Deja, ne visi vaikai ramiai perneša medicininę apžiūrą, o kai kurie vos pamatę gydytoją, ima audringai protestuoti. Paprastai mažyliai iki 3-4 mėnesių neutraliai priima pediatro vizitus ir leidžiasi apžiūrimi. Kiek vyresni vaikučiai jau sunerimsta, pamatę baltą gydytojo chalatą, ypač jei jie įsidėmėjo, kad jis yra susijęs su skausmingais adatų dūriais, skaumsu ir nemaloniais pojūčiais. Kai vaikas skiepijamas, tėvams būna visai nepaprasta išlaikyti besipriešinantį žmogutį, kuris niekaip negali suprasti kodėl visuomet tokia švelni mama dabar jėga geležinėmis rankomis jį laiko, o ne…

Tęsiniys „Vaikų žaidimai: muzikinis lavinimas. (I dalies)” Muzikalumo ir kalbos ryšys mokslininkus domino jau seniai. Po to, kai buvo išrastas pozitroninis-emisinis tomografas, buvo padarytas atradimas, kuris šiandien laikomas neginčijamu faktu: profesionalių muzikantų smegenys pilkosios smegenų masės nervų ląstelių turi daugiau. Galvos smegenų žievės skenavimas parodė daugumos tyrime dalyvavusių vaikų pagerėjusį pažinimą, supratimą ir kalbos artikuliaciją. Science analitikų nuomone lieka nesuprantamos tik tokių struktūrinių smegenų pakitimų priežastys, juk yra žinoma, kad ši smegenų dalis formuojasi 29-31 embriono vystymosi savaitę. Tai yra, lyg ir galima būtų kalbėti apie genetiškai užprogramuotą muzikalumą… Žinoma, genai vaidiną labai svarbų vaidmenį. Bet, tas faktas, kad galutinai žmogaus smegenų žievė susiformuoja jau po gimimo, duoda svarų pagrindą…

Kultūros centro „Vijolina“ pedagogai kartais juokauja, kad „norint jog vaikas sėkmingai mokytųsi užsienio kalbos, visai nebūtina versti jo „kalti“ gramatiką. Jį reikia mokyti muzikos… :)“. Juokai juokais, bet tiesos tame yra. Kaip tik dėl šios priežasties mūsų Estetinio lavinimo mokykloje, skirtoje 2-7 metų vaikams, tiek daug dėmesio skiriama muzikiniams žaidimams. Muzikos pamokos vaikams iš ties lavina gražią ir taisyklingą kalbą. Tokios išvados priėjo Prancūzijos ir Portugalijos mokslininkai po bendrų tyrinėjimų, kurių rezultatai sudrebino visą mokslo pasaulį. Muzikinis išsilavinimas turėtų būti ne papildomas, o privalomas, vienu balsu tvirtina kognityviniai psichologai. Net devynis mėnesius mokslininkai stebėjo, kaip muzikos ir tapybos pamokos įtakoja vaikų vystimąsi. Eksperimente dalyvavo trisdešimt du 8-9 metų vaikai. Niekas…

Prieš pradedant pasakoti apie tai, kaip kovoti su vaikų kaprizais ir isterikomis, noriu priminti svarbiausią dalyką: vaikas turi teisę paverkti, kai jam liūdna, kai jis jaučiasi pavargęs, nuskriaustas arba netgi šiaip sau. Tos ašaros yra svarbios ir reikalingos, todėl daugumoje atveju mažiui paverkti reikia leisti. Ir vis dėlto, kartais suaugusiems yra labai svarbu, kad mažylis neverktų. Nors isterikos sustabdyti praktiškai neįmanoma, bet pabandyti neleisti jai prasidėti galima. Kaip tai padaryti? Pabandysime patarti: 1. Priminkite vaikui apie labai svarbų reikalą, dėl kurio verksmą reikia atidėti. Šioje vietoje svarbiausia yra tai, kad Jūs neatimate iš mažylio teisės paverkti, o tiesiog prašote kiek palaukti. Dauguma vaikų padaryti tokią nuolaidą sutinka. 2. Sąmoningas verkimas.…