Ispaniškai, portugališkai ar net korėjietiškai prabilę moksleiviai – tokią kalbų įvairovę išgirsti galima ne kažkur svetur, o čia, Lietuvoje. Šiemet jau dvyliktą kartą surengtoje Daugiakalbystės olimpiadoje „Aš kalbu, tu kalbi – mes bendraujame“, kaip ir visuomet, netrūko geros nuotaikos ir entuziazmo žiniomis bei kūrybiškumu varžantis dėl geriausių vardo.
Daugiakalbystės olimpiadą drąsiai galima vadinti išskirtine, mat pergalei pasiekti vien tik kalbų mokėjimo ir žinių nepakanka – dalyviams tenka pademonstruoti sumanumą, drąsą, išradingumą. Kūrybingumo nestokoja ir užduotis rengiantys olimpiados organizatoriai, tad dalyviams šiemet teko grandinėle pasakoti juokingas istorijas, kalbėti ekspromtu, dalyvauti žinių viktorinoje, sukurti socialinės reklamos slemą ir atlikti literatūrinio kūrinio gimtąja kalba interpretacijos-raiškiojo skaitymo užduotį.
Kiekvienais metais moksleiviai parengia ir namų darbą – tematinį komandos prisistatymo pasirodymą. Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga komandos kūrė žodines atvirutes, praėjusiais metais prisistatymus atliko hiphopo ritmu, o šiemet suko galvą, kaip kūrybiškai atspindėti baroko temą. Žiūrovų simpatijas pelniusi Druskininkų „Ryto“ gimnazija šiai užduočiai išmoko japonų kalbą, o Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje I-oji komanda prisistatymui pasitelkė žemaičių tarmę.
Surinkusi daugiausiai balų 5 užduočių kategorijose, Druskininkų „Ryto“ gimnazijos komanda buvo paskelbta ir dvyliktos daugiakalbystės olimpiados laimėtojais. II vieta atiteko olimpiados šeimininkams – Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje II-ajai komandai, III vieta – Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos komandai, kuri prizininke tapo antrus metus iš eilės.
Olimpiada – kur kas daugiau nei tik žinių patikrinimas
Olimpiados organizatorė, Tarptautinės Amerikos mokyklos direktoriaus pavaduotoja užklasinėms veikloms Jolita Norkūnaitė pasidžiaugia, kad šiemet renginyje sudalyvavo net 21 komanda iš skirtingų Lietuvos mokyklų.
Komandas sudarė po 3 moksleivius iš 10–12 klasės, kurių kiekvienas kalba mažiausiai dviem užsienio kalbomis. „Užsienio“ – vadinasi ne gimtąją, ne namų ir ne mokyklos mokomąja kalba.
„Užduotys per visus dvylika metų kito, tačiau vienas elementas išliko nepakitęs – daugiakalbystės olimpiadoje visuomet yra laisvės vaizduotei ir kūrybingumui. Matyt, dėl to ir atmosfera čia kitokia – nors moksleiviai ruošiasi labai atsakingai, atliekant užduotis dažnai skamba bet kokią įtampą išsklaidantis juokas“, – pasakoja J. Norkūnaitė.
Nuobodžiauti kada neturi ir komandas ruošę bei moksleivius į olimpiadą atlydėję mokytojai. Jiems renginio metu organizuojami seminarai įtraukiomis temomis – pavyzdžiui, šiemet buvo nagrinėjama paauglystės per pasakas tema. Tokia idėja, anot renginio organizatorės, įgyvendinama ne atsitiktinai – ir mokytojams, ir mokiniams paprasčiau atsipalaiduoti, kuomet užduočių metu jie būna atskirai, juk dažnu atveju mokytojai už savo auklėtinių sėkmę pergyvena dvigubai. Taigi, kaip sekasi auklėtiniams atlikinėti olimpiados užduotis, mokytojai nemato – nutuokti gali tik iš pačių mokinių pasakojimų.
Ypatingas vaidmuo olimpiadoje tenka ir moderatoriams bei vertintojams – visi jie čia dalyvauja savanoriškais pagrindais, neatlygintinai. J. Norkūnaitė neslepia – surasti vertintojus tokiam išskirtiniam renginiui ne visuomet paprasta, mat daugiakalbystės olimpiadoje kartais nuskamba daugiau nei 20 kalbų ir kai kurios iš jų išties retos.
„Bulgariškai, korėjietiškai, japoniškai ar net azari kalba – olimpiados dalyviai stebina įvairiausiomis pasaulio kalbomis, tad kartais rasti vertintojus būna tikras iššūkis. Vienais metais turėjome net dvylika retų kalbų!“ – pasakoja olimpiados organizatorė. Tuo pačiu ji patikina – visi pasirengimo olimpiadai rūpesčiai ir bemiegės naktys akimirksniu pasimiršta pamačius dalyvių emocijas ir girdint pozityvius jų atsiliepimus.
Pergalė druskininkiečiams tapo visišku netikėtumu
Šiemet pergalės link Druskininkų „Ryto“ gimnazijos komandą lydėjusi anglų kalbos mokytoja Rovena Kvaraciejūtė ir pirmąją vietą daugiakalbystės olimpiadoje iškovoję jos mokiniai iki šiol gyvena pakiliomis nuotaikomis.
Laiko pasiruošimui nebuvo daug, tad susitikti ir repetuoti užduotis komandai tekdavo tiek per ilgąsias pertraukas, tiek ir po pamokų. Mokytoja atvira – tikrai ne viskas pavyko iš pirmo karto, tad teko įdėti nemažai pastangų. Tačiau rezultatai kalba patys už save – pastangos atsipirko su kaupu.
„Bene labiausiai nerimavome dėl slemo rungties – jos metu mokiniai skirtingomis kalbomis pagal gautus raktinius žodžius turėjo sueiliuoti tekstą, skirtą socialinei reklamai. Šiai užduočiai rengėmės itin atsakingai, net pakeliui į olimpiadą slemą kūrėm. O štai viena linksmiausių ir viena labiausiai patikusių užduočių mokiniams buvo anekdoto perpasakojimas grandinėle“, – sako R. Kvaraciejūtė.
Puikiai komanda pasirodė bei žiūrovų simpatijas pelnė ir komandos prisistatymo užduotyje. Prisistatymo užduotį baroko tema mokiniams teko parengti ketvirtąja kalba – ta, kurios nė vienas iš narių nevartojo kitų užduočių atlikime, tad čia ypatingai pagelbėjo mokiniams pasiruošti padėjusi jų anglų kalbos mokytoja R. Kvaraciejūtė, nemažai laiko praleidusi Japonijoje ir pramokusi šios šalies kalbą.
Skambios ovacijos ir šiltos emocijos po pristatymo leido tikėtis, kad Druskininkų „Ryto“ gimnazijos komandos pasirodymas japonų kalba pateks tarp pelniusių daugiausiai žiūrovų simpatijų, o štai pirmoji vieta už geriausiai komandoje atliktas pagrindines olimpiados užduotis, anot mokytojos, buvo visiška staigmena.
„Prieš skelbiant olimpiados laimėtojus, moksleiviai apdovanojami už geriausiai individualiai atliktas užduotis – o mūsų niekur nemini. Žinoma, galvojome, kad mums tiesiog nepasisekė, bet nenusiminėme, juk buvome įvertinti už puikiai atliktą namų darbą. Įsivaizduokite, kai skelbiant pirmos vietos nugalėtojus išgirdome Druskininkų vardą. Pirmoji reakcija buvo šokas gerąja prasme ir nuostaba, o antroji – begalinis džiaugsmas ir pasididžiavimas, kad pavyko parodyti viską, ką gebame geriausiai ir tai, kad tinkamai atstovavome savo gimnazijai“, – sako R. Kvaraciejūtė, patikindama, kad Druskininkų „Ryto“ gimnazijos komanda neabejotinai dalyvaus ir kitų metų daugiakalbystės olimpiadoje.
Švietimo mainų paramos fondas per administruojamą programą „Erasmus+“ olimpiadą remia nuo pat jos pradžios, ją organizuoja Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje drauge su partneriais: Gėtės institutu, Prancūzų institutu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kolegomis iš kitų mokyklų. Kartu su šiomis institucijomis, prizus moksleiviams skyrė „DXC Technology Baltics“.
Pranešimą paskelbė: Indrė Baltraitytė, Švietimo mainų paramos fondas
