2024 m. gegužės 31 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Penktadienį Seime įregistruota įvairių frakcijų Seimo rezoliucija „Dėl tvarios miškų politikos“, kuria siekiama kurti naują, tvarią miškų politiką ir įpareigoti Vyriausybę imtis atitinkamų sprendimų įgyvendinimo. Surinkti 47 Seimo narių parašai, kad rezoliucija būtų privalomai įtraukta į Seimo posėdžių darbotvarkę.
„Šioje kadencijoje tiek opozicijoje, tiek ir tarp valdančiųjų gausu miškui neabejingų Seimo narių, kurie suvokia, kad miškas nėra tik rąstai. Man atrodo, rezoliucija yra idealus būdas formuoti valstybės miškų politiką nelaukiant didelių reformų ar įstatymų pakeitimų. Akivaizdu, kad aplinkos apsaugos ministras šios kadencijos metu priklauso tai mažumai, kuri nenori nieko keisti miškų politikoje, tad atstovauti visuomenės valiai – imtis miškų išsaugojimo – privalo Seimas“, – sakė rezoliucijos iniciatorius, Seimo narys Tomas Tomilinas.
Anot parlamentaro, piliečiai savo nuomonę išreiškė daugybę kartų: tiek surinkę daugiau kaip 17 tūkstančių parašų, raginančių skirti daugiau dėmesio miškų apsaugai, tiek praėjusią savaitę aktyviai rašydami Seimo ir Vyriausybės nariams ir reikalaudami sustabdyti numatytą Valstybinės miškų urėdijos pertvarką į akcinę bendrovę.
„Akcinės bendrovės tikslas yra pateisinti akcininkų lūkesčius, tai yra generuoti kuo daugiau pelno. Tuo tarpu valstybinės įmonės tikslą formuoja valstybė, urėdijų atveju tai turėtų būti ekosistemų išsaugojimas, miškų priežiūra ir apsauga, o tik paskui – kirtimai ir medienos pardavimas. Negalima leisti šių prioritetų supainioti, nes tai būtų pražūtinga brangiausiam šalies turtui – miškams“, – pažymėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys.
Rezoliucijos tekste įvardijama, kad svarbiausia šiuo metu – keisti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose praktiką, riboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir nutraukti Valstybinės miškų urėdijos pertvarką. Taip pat teikiamas pasiūlymas mokėti kompensacijas privatiems miškų savininkams dėl atsirandančių veiklos ribojimų.
„Visuomenės rūpestis ir susidomėjimas miškais rodo, kad gyventojai pasiryžę jų išsaugojimui skirti valstybės biudžeto lėšas. Valstybė neturi jokių kitų pinigų, tik tuos, kuriuos per mokesčius sumoka jos piliečiai. Man atrodo sąžininga leisti piliečiams dalyvauti ir priimant sprendimus, kur tie pinigai bus panaudojami“, – sako T. Tomilinas.
Jo manymu, numačius kompensacinius mechanizmus ir tvarką privatiems miškų savininkams, o valstybei, kaip didžiausiai miškų savininkei, įgyvendinant atsakingą ir tvarią miškų politiką, situacija pasikeistų iš esmės ir būtų užtikrinta rekreacinė ir aplinkosauginė miško funkcijos.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
