2023 m. vasario 8 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime nariams kelia nerimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas bendrojo ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pasak parlamentarų, 2024 m. rugsėjį įsigaliosiantiems Švietimo įstatymo pakeitimams mokyklos nėra paruoštos, vėluojama diegiant infrastruktūrą, trūksta pagalbos mokyklose dirbantiems pedagogams.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės teigimu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir jai pavaldžių institucijų nepasirengimas įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, realios situacijos analizės sisteminiu požiūriu stoka ir nuoseklaus įgyvendinimo plano neturėjimas, numatant konkrečius žingsnius, išteklius ir rizikas bei jų valdymą, terminus, gali turėti neigiamų pasekmių.
O tai, pasak Seimo narės, gali atsiliepti mokytojų pasitraukimu, ugdymo organizavimo klasėse nesklandumais, pasiturinčių tėvų vaikų pasitraukimu į nevalstybinį sektorių ir pan.
„Lankantis ugdymo įstaigose ir kalbantis su mokytojais, įstaigų vadovais, švietimo pagalbos specialistais, tampa akivaizdu, kad du trečdaliai mokyklų neturi liftų ar keltuvų, kurie būtini turintiems fizinę negalią, o mokytojai, švietimo pagalbos specialistai dar nėra pasirengę dirbti su vaikais, turinčiais įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), trūksta ne tik aplinkos pritaikymo, bet ir mokymo(-si) priemonių, mokytojų padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų ir pan. Be to, neaišku, kokių SUP poreikių vaikai galės ateiti į ugdymo įstaigas, kokios pagalbos susilauks ugdymo įstaigos ir pan.“, – pabrėžia prof. habil. dr. V. Targamadzė.
Švietimo įstatymo pakeitimuose numatyta, kad vaikams su specialiaisiais poreikiais ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje kartu su savo bendraamžiais visos mokyklos ir darželiai turės sudaryti sąlygas. Nedera pamiršti, kad įtraukusis ugdymas neturi būti suprantamas kaip tik SUP vaikų integracija – mokysis ir socialinę, ekonominę, kultūrinę atskirtį patiriantys vaikai ir kiti vaikai. Tad bus didelė įvairovė ir prireiks komandinio darbo.
Ir nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad ir dabar apie 90 proc. vaikų, turinčių SUP mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, ir kad iš viso 2023–2029 m. laikotarpiu suplanuotos 150 mln. eurų investicijos, kurios skirtos mokykloms (mokymosi aplinkai parengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti).
Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūno Luko Savicko, atkreiptinas dėmesys ir į politinių partijų Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) įgyvendinimą. Jame rašoma: „Iki 2023 metų pabaigos bent penkiose skirtingo tipo savivaldybėse ir jų mokyklose išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo priemones ir nuosekliai plėsti mokyklų, įgyvendinančių įtraukųjį ugdymą, tinklą. Švietimo įstaigose išplėtoti švietimo pagalbos sistemą, kad vienam švietimo pagalbos specialistui tenkančių vaikų skaičius nebūtų didesnis, nei numato normatyvai.“
„Tačiau iki šiol nėra pateikta išsami informacija apie pasirengimą bandomajam projektui“, – sako L. Savickas.
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ prašo Vyriausybės ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikti situacijos analizę apie pasirengimą įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose .
Pasak parlamentarų, turi būti pateiktas Įtraukaus ugdymo planas, numatant konkrečias priemones, jų įgyvendinimui išteklius, terminius, galimas rizikas ir jų valdymą. Šis planas privalo būti aptartas su švietimo bendruomene ir tėvų organizacijomis ir politinėms partijomis, pasirašiusiomis Politinių partijų susitarimą dėl švietimo. Tai padėtų išvengti įtraukaus ugdymo įgyvendinimo fragmentiškumo, realiai strateguoti įtraukaus ugdymo įgyvendinimą nacionaliniu, savivaldybių ir ugdymo įstaigų lygmeniu.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
