Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimui pristatė naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą, kuriuo reglamentuojamas miško įveisimas, atkūrimas, priežiūra, apsauga, tvarkymas, naudojimas, su miškais susijusi žmogaus veikla ir jos planavimas. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi derinant tarpusavyje ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes miškui, sudarant sąlygas formuoti tvarius, klimato pokyčiams atsparesnius šalies miškus, kurie atliktų daug ir įvairių miško ekosistemų funkcijų..
Numatoma išplėsti kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką, numatant, kad ja papildomai būtų laikoma ir veikla, apimanti prekybą biokuru, gamtos apsaugos, gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimą, rekreacinės miško infrastruktūros įrengimą ir priežiūrą. Patikslinamos medyno, miško ir miško žemės sąvokos, aiškiau atskleidžiamas jų turinys ir tarpusavio ryšys.
Miško žeme būtų laikoma mišku apaugusi žemė ir kita su mišku neatsiejamai susijusi ar miškui funkcionuoti reikalinga žemė. Mišku būtų laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame yra pagrindinis miško ekosistemos elementas – medynas arba jame laikinai medyno nėra. Medynas būtų suprantamas kaip pagrindinis miško ekosistemos elementas ir miško dalis, apaugusi nustatytų parametrų medžiais ir kita miško augalija.
Išplečiama miško infrastruktūros sąvoka, kad į ją patektų kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško aplinkosauginėms, rekreacinėms, mokslinių tyrimų, kitoms socialinėms, kultūrinėms ir dvasinėms funkcijoms įgyvendinti ir laukiniams gyvūnams nelaisvėje laikyti. Tokių inžinerinių statinių ir įrenginių įrengimui miško žemėje (išskyrus nesudėtingus rekreacinės miško infrastruktūros objektus) būtų privalomas miškotvarkos projektas.
Teikiamu projektu atsisakoma privačion nuosavybėn įsigyjamos miškų ūkio paskirties žemės plotų ribojimų ir su tuo susijusių patikros procedūrų.
Valstybinės reikšmės miškais būtų laikomi aplinkos ministro sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškai.
Siūloma, kad laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinės miško žemės plotai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, nepriklausomai nuo miško žemės ploto, taip miško žemės plotai, esantys valstybiniuose draustiniuose, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) draustiniuose, taip pat rekreacinių zonų teritorijose, būtų perduoti miškų urėdijai. Tarp privačios žemės sklypų įsiterpusius ne didesnius kaip 3 ha miško žemės plotus, suformuotus atskirais žemės sklypais, privačion nuosavybėn be aukciono būtų galima parduoti tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties besiribojančių žemės sklypų savininkams.
Numatoma atsisakyti nuostatos, kad laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti 5 ha ir didesni valstybinių miškų sklypai turintys privažiavimo kelius būtų perduoti Vyriausybės nutarimais patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai.
Siūloma, kad žemės sklypų skaidymo reikalavimai būtų taikomi tik privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiam vientisam miško žemės plotui.
Miškų įstatyme siūloma įtvirtinti, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę eilės tvarka turėtų tik bendraturčiai ir valstybė, kai žemė yra valstybiniuose parkuose, valstybiniuose draustiniuose ir kitose teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, taip pat „Natura 2000“ teritorijose, kurios nepatenka į nacionalines saugomas teritorijas.
Numatoma atsisakyti atskiro reguliavimo privačių miškų savininkams Vyriausybės tvirtinamuose Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose. Valstybiniai ir privatūs miškai turėtų būti tvarkomi pagal vienodus principus, todėl įstatyme siūloma įtvirtinti bendrus leidimų kirsti mišką išdavimo, miškotvarkos projektų privalomumo atvejus ir kitus reikalavimus.
Įstatyme siūloma numatyti baigtinį sąrašą priežasčių, kurioms esant asmenų lankymasis miškuose gali būti uždraustas ar apribotas. Savivaldybių vykdomosios institucijos, priimdamos sprendimą riboti asmenų lankymąsi miškuose, privalėtų nurodyti šių ribojimų sąlygas ir terminus.
Siūloma nustatyti, kad miškuose besilankantys asmenys galėtų naudotis privataus miško savininko sukurta ar įrengta rekreacine miško infrastruktūra, pažymėta informaciniais ženklais, tik sutikus miško savininkui. Numatoma, kad miškuose važinėti motorinėmis transporto priemonėmis, traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, kinkomuoju transportu galima būtų tik miško keliais, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytas išimtis. Nemotorinėmis transporto priemonėmis būtų galima važiuoti, arkliais jodinėti miško keliais ir tam pritaikytais takais. Transporto priemonėmis miškuose būtų galima važiuoti negadinant kelių ir takų dangos.
Siekiant apsaugoti miškus, ypač saugomose teritorijose, nuo niokojimo bekelei skirtomis transporto priemonėmis ir valdyti jų srautus, siūloma nustatyti, kad miškuose, išskyrus esančius saugomose teritorijose, gali būti įrengiamos specialios motorinėms transporto priemonėms skirtos bekelės trasos, jų įrengimo sprendinius numatant miškotvarkos projekte.
Siūloma numatyti, kad miškuose gali būti organizuojami renginiai, laikantis aplinkos ministro nustatytų reikalavimų.
Taip pat siūloma išplėsti bičių laikymo miškuose galimybes, patikslinti reikalavimus ūkinių gyvūnų ganymui miškuose nustatant, kad miško savininkai ir valstybinio miško valdytojai miškuose gali ganyti ūkinius gyvūnus, laikyti bites aviliuose, kilnojamosiose bitidėse, drevėse. Kiti asmenys šią veiklą gali vykdyti suderinę su miško savininku arba valstybinio miško valdytoju. Ūkinius gyvūnus ganyti draudžiama kirtavietėse, kuriose privaloma atkurti mišką, miško želdinių ir žėlinių plotuose, iki 20 metų amžiaus medynuose.
Įstatymą siūloma papildyti nuostatomis, kurios leistų rezervatiniams (griežtos apsaugos) miškams priskirti ir kitų saugomų teritorijų miškų plotus, kuriuose dėl esamos gamtinių buveinių palankios apsaugos būklės išsaugojimo reikia nutraukti ūkinę veiklą. Taip pat įtvirtinama, kad minėtuose miškuose leidžiama vykti natūraliems procesams miškuose, formuotis sengirėms.
Pirmąkart Miškų įstatyme siūloma nustatyti genetiniu ir selekciniu požiūriu svarbių vietinių medžių rūšių medžių, jų populiacijų ir reprodukcinių dalių, priskirtų genetiniams miško medžių ištekliams apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo principus.
„Priėmus įstatymą, nuo 2026 metų iš esmės labai daug kur saugomose teritorijose, kaip mes jas įsteigę prieš 30 metų, pradedame drausti pagrindinius kirtimus, į kuriuos įeina ir plynieji, ir atrankiniai, ir atvejiniai kirtimai. Tai yra tas didysis lūkestis, kai nuvažiuojama į nacionalinius parkus ir kalbama apie tai, kad nacionaliniai parkai yra intensyviai ūkininkaujami, nes nacionaliniuose parkuose ligi šiol yra labai daug ketvirtos ūkinės miškų grupės“, – pristatydamas projektą sakė aplinkos ministras.
Nustatoma, kad plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose būtų draudžiami ir pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose.
Įtvirtinama, kad miško kirtimai, medynų auginimo priemonės ir kiti miško darbai turi būti vykdomi laikantis aplinkos ministro tvirtinamų miško darbų saugos reikalavimų, tokiu būdu suteikiant aplinkos ministrui atitinkamus įgaliojimus. Išplečiamas atvejų skaičius, kuomet neprivalomas leidimas kirsti mišką. Įtvirtinamos naujos nuostatos, kad leidime kirsti mišką nurodytus miško kirtimus galima vykdyti 24 mėnesius nuo leidimo kirsti mišką išdavimo dienos.
„Mažinama administracinė našta, naikinami mažareikšmiai leidimai, privatūs miškų savininkai galės irgi pasimalkauti savo miške be pranešimų valstybinėms institucijoms, siekiant, kad skalsumas miške neliktų mažesnis negu 0,7. Yra daug palengvinimų ir skaitmenizacijos leidimų terminų pratęsimo, kas lengvina valstybinėms institucijoms darbą, privačių miškų savininkams, valstybinių miškų savininkams ir kartu įteisina daug nemedieninių veiklų miškuose, tokių kaip, pavyzdžiui, bičių laikymas miškuose ar medžiotojų bokštelių juridinės problemos valstybiniuose ar privačiuose miškuose“, – vardino S. Gentvilas.
Siūloma nustatyti kompensacijų mokėjimo mechanizmą už miško žemėje, kuri nepatenka į saugomą teritoriją, nustatytus pagrindinių miško kirtimų apribojimus.
Numatoma, kad nuo 2029 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliotų naujos miškų grupės, labiau prisidedančios prie geresnės biologinės įvairovės apsaugos, klimato kaitos iššūkių valdymo ir visuomenės poreikių miškuose tenkinimo. Miškai pagal funkcinę jų paskirtį būtų skirstomi į penkias grupes:
1 grupė – griežtos apsaugos miškai, kurioje būtų leidžiama vykti natūraliems procesams, formuotis sengirėms;
2 grupė – ekologinio prioriteto daugiafunkciai miškai, kuriuose siekiama išsaugoti, formuoti arba atkurti gamtiškai vertingas miško ekosistemas, gamtines buveines ir kitus jų komponentus, formuoti įvairiaamžius, įvairiarūšius medynus su gamtinę brandą pasiekusiais medžiais ir kitas didelės gamtinės vertės miškų savybes turinčius medynus;
3 grupė – socialinio prioriteto daugiafunkciai miškai, kuriuose siekiama formuoti ir išsaugoti socialinius, kultūrinius ir dvasinius visuomenės poreikius geriausiai tenkinančius miškus ir miško aplinką;
4 grupė – ekonominio prioriteto daugiafunkciai miškai, kuriems priskiriami miškai nepriskirti 1, 2, 3 ir 5 grupėms ir kuriuose siekiama laikantis aplinkosaugos reikalavimų formuoti atsparius, produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekiančius medieną ir/ar atliekančius kitas ekonominę naudą teikiančias nemedienines miško ekosistemų funkcijas;
5 grupė – plantaciniai miškai, kuriuose siekiama greičiau išauginti kuo daugiau medienos.
„Nuo 2029 metų yra antrasis etapas, kuris yra įgyvendinamas pakeitus miškų grupių sistemą. Lig šiol Lietuva miškotvarką vykdė per keturias miškų grupes, siūloma išplėsti jas į penkias, atsižvelgiant į nacionalinę strategiją, tarptautinius bioįvairovės įsipareigojimus. Bus žymiai griežčiau apsaugoti miestų aplinkiniai miškai, draustinių teritorijos, jiems dedikuota išskiriant atskiras grupes, o griežtai apsaugotų miškų teritorijos keisis ir augs nuo vieno iki 10 proc., taip įgyvendinant globalius bioįvairovės apsaugos ir Europos Sąjungos bioįvairovės strategijas“, – sakė ministras.
Teikiamu projektu aiškiau reglamentuojami miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinius atvejai, nustatant, kada jie būtų taikomi.
Miškų įstatymo projektui Nr. XIVP-3933 po pateikimo pritarė 70, prieš balsavo 7, susilaikė 26 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti rudens sesijoje.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
