Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5103(2) ir lydimojo Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų projektą Nr. XIIIP-5104(2), kurių tikslas – sukurti efektyvią atliekas naudojančių ar šalinančių, įskaitant ir atliekas laikančių, įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sistemą.
Atliekų tvarkymo įstatymą siūloma papildyti straipsniu, reglamentuojančiu atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimą.
Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad pavojingąsias atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės ir įmonės, surenkančios, vežančios, apdorojančios nepavojingąsias atliekas – naudoti netinkamas padangas apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.
Draudimo objektu būtų laikomi veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apimtų ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai ir jos elementams (vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui), apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudiko sąlygos.
Draudimo išmoką draudikas mokėtų nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos apsaugos institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą.
Draudimo išmokos dydį nustatytų draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis būtų nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso, aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis.
„Kodėl reikšmingas šitas įstatymas? Todėl, kad nebūtų tokių atvejų, kaip turėjome Alytuje su „Ekologistikos“ gaisru, kai įmonė faktiškai apsidraudusi vos 18 tūkst. sąlygojo nuostolius aplinkiniams žemdirbiams, įmonėms ir kitiems, kurie skaičiuojami milijonais, ir valstybė ne tik kompensavo tretiesiems asmenims milijoninę žalą, visų pirma ūkininkams, bet ir pati savo lėšomis turi sutvarkyti išdegusius sandėlius“, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak ministro, šis įstatymas užtikrina, kad įmonės, kurios tvarko atliekas, turėtų pakankamas bankines garantijas ir draudimus, kad jų bankroto atveju atliekos būtų sutvarkytos ir kad tretiesiems asmenims, kurie nukentėjo nuo tokių įmonių gaisro ar kitu atveju, būtų atlyginta ne iš visų mokesčių mokėtojų, bet iš įmonės bankinių garantijų.
Įstatyme siūloma naujai reglamentuoti ir atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimą.
Siūloma nustatyti, kad, jeigu įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, ji privalo sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, prižiūrėti juos po jų uždarymo, išvalyti užterštą gruntą ir dirvožemį, įgyvendinti kitas atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių, kurios privalo turėti leidimą, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, nustatytų prievolių įvykdymas būtų užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija ir (arba) maksimaliąja hipoteka.
Numatoma, kad maksimalioji hipoteka turi apimti prievolių įvykdymo užtikrinimą ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nuostolių, patiriamų dėl to, kad įmonė nevykdo nustatytų prievolių, atlyginimą. Maksimaliosios hipotekos objektu negali būti atliekų naudojimo ar šalinimo veikloje naudojamas nekilnojamasis daiktas ar jo dalis.
Aplinkos apsaugos įstatyme numatoma įtvirtinti, kad Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Už pakartotiną pažeidimą siūloma bausti bauda nuo šešių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Po svarstymo Atliekų tvarkymo įstatymo projektui vieningai pritarė 122 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Aplinkos apsaugos įstatymo pataisoms po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Numatoma, kad pataisos įsigaliotų 2022 m. gegužės 1 d.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
