2022 m. vasario 10 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Vasario 9 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė parlamentinės kontrolės klausimą, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirengė įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių bendrąją programą.
„Ši programa bus patvirtinta švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu, bus vienodai įgyvendinama visose šalies mokyklose, t. y. mokykloms nereikės programos rengti ar pritaikyti pačioms“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė dr. Jolanta Navickaitė.
Seimo komisijai pristatytas šios programos turinys, atlikti ir planuojami darbai. Numatoma, kad Gyvenimo įgūdžių bendroji programa bus įgyvendinama naujai įvedamo Gyvenimo įgūdžių dalyko pamokose 1–10 klasėse.
Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimas mokyklose prasidės 2023 m. rugsėjo 1 d. 1, 3, 5, 7, 9 / I gimnazijos klasėse, o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – 2, 4, 6, 8, 10/II gimnazijos klasėse. Tokių pamokų svarbiausias tikslas – ugdyti socialinį ir emocinį raštingumą. Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug svarbių temų: socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga nelaimingų atsitikimų atveju, saugus eismas, darbo sauga, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, savižudybių prevencija, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad planuojant šios programos įgyvendinimą, valstybės biudžete būtina numatyti tam reikalingas lėšas.
Pasak Seimo komisijos pirmininko Andriaus Navicko, „tokio pobūdžio programa yra labai reikalinga ir tikrai prisidėtų prie ilgalaikės smurto ir savižudybių prevencijos“.
Komisijos nariai pažymi, kad Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos rengimo ir tobulinimo darbai užsitęsė pernelyg ilgai, ir dėl to nukenčia vaikai, nes šiuo metu Lietuvos mokyklose įvairių prevencinių programų įgyvendinimas yra fragmentiškas, pasirinktinai integruojamas į kitų dalykų programas.
„Svarbiausia, kad diskusijų etapas nesitęstų iki begalybės ir kuo greičiau pereitume prie konkrečių programos įgyvendinimo darbų. Būtų labai naudinga, kad atsirastų mokyklų, kuriose tokia programa būtų pradėta įgyvendinti jau šiemet. Tai leistų ją išbandyti ir sėkmingiau pasirengti visuotinei jos pradžiai, kuri planuojama tik po metų“, – teigė Seimo narys A. Navickas.
Gyvenimo įgūdžių pamokas pagal programą galės vesti mokyklos mokytojai, įgiję tam reikiamų kompetencijų, taip pat pasitelkiant įvairių nevyriausybinių ir kitų organizacijų pagalbą. Tam 2022 m. bus parengta nacionalinė kvalifikacijos programa (10 kreditų), kurią baigę ir įvykdę būtinus reikalavimus, mokytojai bus pasirengę įgyvendinti šią programą. Nacionalinei kvalifikacijos tobulinimo programai rengti bus pasitelkiami pedagogų rengimo centrai. Ją įgyvendinti galės pedagogų rengimo centrai kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ar švietimo centrais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat planuoja parengti ir mokykloms viešai pateikti sąrašą įvairių institucijų ir organizacijų, kurios galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą, organizuoti paskaitas ar pratybas mokiniams ir mokytojams įvairiomis Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje nurodytomis temomis. Numatoma mokytojams padėti parengiant Rekomendacijas dėl Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos įgyvendinimo. Šiame dokumente siūlomas detalus temų planas pamokoms, pateikiami kiti naudingi patarimai.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija nutarė atlikti parlamentinę kontrolę siekiant nustatyti, ar Lietuvos universitetai yra parengę mokymo programas, pagal kurias būtų rengiami mokytojai ugdyti vaikus pagal Gyvenimo įgūdžių programą.
Seimo komisija pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūlymus: 1) siekiant sklandžiai ir tvariai įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programą, pradėti šios programos bandomąjį įgyvendinimą 2022 m. nors keliose Lietuvos mokyklose, numatant lėšų iš perskirstyto ir patikslinto valstybės biudžeto; 2) 2022–2023 m. užtikrinti savižudybių ir smurto prevenciją visiems Lietuvos vaikams, iki bus pradėta įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programa; 3) numatyti lėšų Gyvenimo įgūdžių programos turiniui suskaitmeninti, taip sudarant galimybes vaikams mokytis ir nuotoliniu būdu.
„Ypač svarbu, kad ši programa netaptų formalia prievole, bet būtų suvokiama kaip itin svarbi viso ugdymo proceso šerdis. Tik tada žodžiai „brandos atestatas“ įgytų tikrąją prasmę, nes dabar veikiau reikėtų rašyti „sugebėjo įveikti išbandymą egzaminais“, – Komisijos narių diskusiją apibendrino A. Navickas.
Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas, tel. (8 5) 239 6550
Parengė
Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja
Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (8 5) 239 6855
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
