Trečiadienį ir ketvirtadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių aplinkos ministrų susitikime Paryžiuje. Jame diskutuojama apie ministrų lyderystę imantis skubių veiksmų klimato kaitos ir plastiko taršos valdymo srityse, įgyvendinant kitus ambicingus EBPO aplinkosaugos planus.
Susitikime bus priimama bendra ministrų Deklaracija, kurioje pabrėžiamas EBPO vaidmuo transformuojant iškastiniu kuru varomą ekonomiką. Lietuvos iniciatyva į deklaraciją įtrauktas Rusijos invazijos į Ukrainą pasmerkimas pabrėžiant solidarumą su Ukrainos žmonėmis kovoje su agresoriumi.
Ministrų susitikime, kurio tema „Užtikrinant atsparią ir sveiką aplinką visiems“, šalys pristatė ambicijas ir numatytus tikslus bei veiksmus siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos. Lietuva pažymėjo, kad neseniai atnaujino Klimato kaitos darbotvarkę, kurioje numatyti ilgalaikiai tikslai šioje srityje, ir šiuo metu ieško priemonių, kaip padidinti atsparumą klimato kaitai.
Dėkodamas šalims, kurios, dėl solidarumo su Ukraina jau atsisakė energetinių išteklių importo iš Rusijos, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymėjo, kad nors trečdalis lietuvių patiria energetinį skurdą, Lietuva ir toliau sieks energetinės nepriklausomybės ir paragino prisijungti prie šio tikslo kitas EBPO nares.
Turime ambicingų planų skirti dar didesnį finansavimą atsinaujinančius energijos išteklius diegiančioms įmonėms ir gyventojams. Šiais metais planuojama apie 74 mln. eurų skirti saulės elektrinių, biokuro katilų ir šildymo siurblių diegimui kompensuoti. Apie 60 mln. eurų bus investuojama į pastatų modernizavimo projektus, didinančius jų energinį efektyvumą.
Siekiant Glazgo klimato kaitos konferencijoje užsibrėžtų tikslų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas finansinių srautų suderinamumui su aplinkosaugos tikslais, akcentuojant aplinkai kenksmingas subsidijas, pereinamąjį finansavimą ir taksonomijos reglamentą.
EBPO generalinis sekretorius Mathias Cormann darkart priminė šalims, kad aplinkosauginės ambicijos privalo išlikti atsparios iššūkiams, bei svarbą laikytis susitarimų ir kasmet skirti po 1 mlrd. dolerių besivystančioms šalims, siekiant jų, o kartu ir planetos atsparumo klimato kaitai. Aplinka ir tvarumas turi būti integruoti į visus procesus formuojant politiką.
„Mes, kaip valstybės, turime būti pavyzdys ir privačiam sektoriui, kaip galima sėkmingai funkcionuoti kartu prisidedant prie klimato ir aplinkosaugos tikslų“, – pristatydamas Lietuvos siekį iki 2023 m. turėti 100 proc. žalių viešųjų pirkimų pažymėjo Simonas Gentvilas.
Įmonės privalo įvertinti ne tik savo, bet ir tiekėjų emisijas, antrinių žaliavų panaudojimą bei socialinę atsakomybę. ES taksonomijos reglamentas numato reikalavimus verslui dar intensyviau dekarbonizuoti paslaugas ir didinti produktų žiediškumą. Kol kas tik ES valstybės turi bendrus ESG standartus, jų reikėtų visoms šalims, todėl EBPO galėtų imtis lyderystės ir juos sukurti.
Mes matome EBPO kaip pagalbininką įvedant standartizuotą šalių pažangos, tam tikrų rodiklių matavimą. Patikimi ir susisteminti duomenys, leis pasirinkti tinkamiausias priemones ir metodologiją siekiant nulinės emisijos tikslų.
Taršai plastiku skirtoje sesijoje ministrai aptarė ką tik pasirodžiusios EBPO ekspertų parengtos pirmosios globalios plastikų apžvalgos „Global Plastics Outlook“ svarbą. Leidinyje pateiktas išsamus plastiko produktų gamybos, naudojimo ir atliekų susidarymo vertinimas. Lietuva tiki, kad tarptautinis bendradarbiavimas kovojant su plastiko tarša apsaugos nuo žalos ne tik sausumos ir vandens ekosistemas, bet ir padidins nepriklausomybę nuo naftos.
Per paskutinius du dešimtmečius pasaulyje naudojamo plastiko kiekis padvigubėjo iki 460 mln. tonų 2019 m., tuo pačiu dvigubai padaugėjo ir plastiko atliekų – nuo 156 mln. tonų 2000 m. iki 353 mln. tonų 2019 m. Iš susidariusių atliekų daugiau kaip 20 proc. buvo tvarkoma netinkamai: pašalinta neleistinose vietose, sudeginta atvirose duobėse arba tiesiog išmesta aplinkoje.
Šalys dalinosi patirtimi, kaip joms sekasi mažinti plastiko vartojimą, didinti perdirbimo apimtis. Lietuva užsibrėžusi iki 2024 m. pasiekti ES žiediškumo indekso vidurkį ir nuo šiandien gamyboje vidutiniškai naudojamų 4 proc. antrinių žaliavų (pagamintų perdirbus atliekas) pakilti iki 12 proc.
Svarbiausias įrankis siekiant šių tikslų – užstato sistema, Lietuvoje veikianti nuo 2016 m. Tai itin efektyvi priemonė mažinti aplinkos taršai ne tik PET buteliais, bet ir jų dangteliais bei žiedeliais. 2015 m. buvo surenkama mažiau nei 35 proc. PET butelių, o 2020 m. – beveik 93 proc.
Tai – pirmasis EBPO aplinkos ministrų susitikimas, kuriame dalyvauja Lietuva, EBPO nare tapusi 2018 m.
Pranešimą paskelbė: Giedrė Budvytienė, LR aplinkos ministerija
