Tarptautiniai mokymosi namai |Patirčių slėnis|: ruošiame vaikus gyvenimui, ne mokyklai
Ar žinojote, kad 4 metų vaikai per dieną užduoda daugiau nei 400 klausimų? Ir ar žinojote, kad jeigu žmogaus smegenys būtų kompiuteris – galėtų apdoroti 38 kvadrilijonus (1015) duomenų per sekundę? Tuo tarpu, galingiausias pasaulio kompiuteris „BlueGene“ gali įveikti tik 0.002 % šio kiekio! Ar aplinka, kurioje mokomės ar gyvename moko mus bei mūsų vaikus atrasti ir panaudoti šį neįtikėtiną potencialą?
Pagal garsiausių pasaulio dienraščių „The Economist“ ir „The New York Times“ prognozes, laisvai samdomų darbuotojų (angl. Freelance workers) žinios ir įgūdžiai kardinaliai pakeis verslo veiklą, produktus bei paslaugas. Jų kuriamos aplikacijos pakeis visuomenės įpročius, kuriuos tik dabar pradedame pastebėti ir atpažinti. Verslumas bei socialinis verslas – tai du sektoriai, kurie patyrė didžiausią augimą per pastaruosius 10 metų. Šiandien labiausiai augantis apgyvendinimo tinklas „AirB&B“ neturi jokios nuosavybės, o didžiausias taksi tinklas „Uber“ neturi nė vieno automobilio. Visa tai parodo, kad mes tampame vis labiau nepriklausoma ir virtualia visuomene, todėl darbo jėga privalo būti lankstesnė, prisitaikanti, daugiadisciplinė, pasitikinti savimi ir kūrybiškesnė nei kada nors anksčiau.
Dabartinės mokyklos ir visa švietimo sistema ruošia mūsų vaikus ateičiai, tačiau mes net negalime įsivaizduoti, kokia ji bus. Negalime numatyti ateities, tačiau esame tikri, kad mūsų vaikai neišvengiamai susidurs su kliūtimis, atmetimu, terminais, savigarbos klausimais, konfliktais, pergalėmis ir pralaimėjimais, sąskaitų apmokėjimu, problemomis ir iššūkiais santykiuose.
Dabartinė mokykla neruošia vaikų šiems iššūkiams, ji neruošia ir lyderių, neišmoko vaikų gyventi šiame sudėtingame pasaulyje ir jaustis laimingais – mokykla ruošia vaikus egzaminams.
Tačiau kodėl neišmokius mūsų vaikų problemų sprendimo technikų? Arba kaip bendrauti be smurto, derėtis? Kaip pasitikėti savimi, puoselėti kūrybiškumą ir turėti drąsos? Kaip nepalūžti ir ugdytis savidiscipliną, padedančią įgyvendinti idėjas? Kodėl neišmokius mūsų vaikų lyderystės įgūdžių, kad jie galėtų būti lyderiais ne tik savo gyvenimuose, bet ir darbe, šeimoje, bendruomenėje, ar net visame pasaulyje?
Yra begalė tyrimų, kurie įrodo, kad kuo anksčiau suteikiame vaikams pasitikėjimo savimi, savivertės ir savistabos įrankių – lyderystės ir empatijos įgūdžių, kritinio mąstymo, įgimto smalsumo puoselėjimo, žaismingumo ir kūrybiškumo – tuo mažiau reikalingos intervencijos iš artimųjų ar valstybės dėl kylančių emocinių, psichologinių ar fizinių iššūkių. JAV ir Danijoje vykusiuose 2 nepriklausomuose tyrimuose įrodyta, kad 1 euras skirtas ankstyvųjų metų integracijai, sutaupo po 7 eurus būtinoms intervencijoms (terapijų, psichologinių konsultacijų ir pan.) ateityje. Beje, kitose 3 tarptautinėse studijose įrodyta, kad asmenims, kurie mokosi gamtoje ir puoselėja ryšį su gamta, galimybės susirgti depresija ar kitomis psichologinėmis ligomis yra ženkliai mažesnės ir jie turi aukštesnius kognityvinius gabumus, daugiau pasitikėjimo savimi ir gilesnę savistabą.
Kiekvienas vaikas turi skirtingą talentų rinkinį: problemų sprendimo ir perspektyvos matymo, saviraiškos (nuo sporto ir matematikos ar mokslų iki skirtingų menų ir kūrybiškumo), empatijos, kalbų ir gamtos. Kiekvienas vaikas turi įgimtas savybes, galinčias padėti jam būti lyderiu – ne tik jų pačių gyvenimuose ar siaurose srityse, bet ir karjeroje, bendruomenėje, sprendžiant plačiojo pasaulio problemas. Įsivaizduokite, kaip atrodytų pasaulis, kuriame kiekvienas būtų ugdomas lyderiu, įsivaizduokite visas idėjas, kūrybiškumą, pozityvią komunikaciją ir galimybes tokioje visuomenėje!
Niekas iš mūsų nemąsto taip pat, mes neturime vienodų talentų ir būdų išreikšti save. Mes neturime vienodų stiprybių ar silpnybių. Dabartiniai švietimo sistemos principai bando mūsų vaikus suvienodinti, formuoti juos į vieną grubią formą, paruošti egzaminams, neatsižvelgiant į vaikų individualumą, unikalias perspektyvas, talentus, kūrybiškumą, akademinius interesus ir sprendimų priėmimo galimybes. Ugdymas įgyvendinamas konvejerio principu, kur sėkmei pasiekti reikalingas paklusnumas. Bet gyvenimas nėra linijinis – jis susideda iš kreivių, sezonų, pikų ir sąstingių.
5-iametis nėra pusė 10-mečio, taip kaip 20-metis nėra pusė 40-mečio. Mums ir mūsų vaikams, ateities paveldėtojams, nėra suteikiami įrankiai, kad galėtume atšvęsti savo įgimtą smalsumą, kūrybiškumą ir didžiulį norą išbandyti ar sukurti naujus dalykus. Kodėl? Kas atsitiko su 400 klausimų, kuriuos užduoda 4-metis? Ar mes užveriame duris savo smalsumui ir kūrybiškumui tam, kad atitiktume švietimo sistemos standartus? Ar mes pasirengę vystytis kartu su gyvenimo pokyčiais ar norime prisitaikyti prie reikalavimų, kuriuos mums kelia aplinka, karjera, medijos?
Ar mes žinome, kaip panaudoti – arba tiksliau, atgaivinti – įgimtus gebėjimus, kad galėtume atšvęsti mūsų Unikalumo Deklaraciją – Deklaraciją apie tai Kas Mes Esame ir Ką Mes atstovaujame? Ar mes pasiruošę atmetimams, iššūkiams, lyderystei ir komandiniam darbui, komunikacijai, bendravimui be smurto, laiko planavimui, biudžeto sudarymui, projektų valdymui ir užbaigimui, nuolatiniams išbandymams, empatijai, racionaliam ir kritiniam mąstymui, žmogiškumui? Mes galime būti tikri dėl vieno dalyko ateityje – šie dalykai bus ir su jais reikės tvarkytis. Tai kodėl mes jų nesimokome pagrindiniame ugdyme?
Šios mintys ir pamąstymai įkvėpė mus pristatyti naują mokymosi, švietimo ir vystymosi modelį mūsų vaikams ir bendruomenei. Modelį, kuris paruoštų gyvenimui ir tikrajai lyderystei: iššūkiuose, problemų sprendime, laimėjimuose, patirtyse ir įvairiose mokymosi situacijose, kurias jie patirs savo kelionėje. Mokymo planas skiria didelį dėmesį Waldorf’o ir Lauko pedagogikos metodologijoms, kurios vystys šias savybes ir patirtis. Neapsiribojant tuo, planas taip pat apima ir kitus principus, įskaitant tradicinės rytų filosofijos savistabos ir disciplinos ugdymą.
Mes norime vystyti vaiką visapusiškai – ugdyti jo protą, kūną, emocijas ir sielą. Mes telkiame dėmesį į padrąsinimus ir kuriame tokią mokymosi patirtį, kad vaikai užaugtų į empatiškus, turinčius aukštą savivertę, kūrybiškus, atsparius ir užjaučiančius jaunuolius. Gilus supratimas ir ryšys su akademiniais dalykais bus įgyjamas per interaktyvų tyrinėjimą, puoselėjant smalsumą ir integruotą mokymąsi, problemų sprendimą, kritinį mąstymą ir projektus vietoje instrukcinio ir linijinio mokymo. Mes siekiame parengti lyderius, kurie galėtų spręsti, tvarkytis, pritaikyti ir įdiegti problemų sprendimo įrankius ir strategijas, sprendžiant tiek akademines, tiek išorinio pasaulio problemas. Mes norime, kad jie augtų švęsdami savo įgimtą kūrybiškumą ir nebijodami išbandyti naujoves. Mes norime, kad jie gerbtų patys save ir aplinkinius, žinotų ir vertintų savo bei kitų unikalumą.
Mokymo planas sudarytas taip, kad atspindėtų šias idėjas. Mes naudojame didžiąją dalį Waldorf’o ir Lauko pedagogikos idėjų, tačiau tai papildome ir kitomis filosofijomis bei modeliais – jogos, tai chi, aikido, meditacijos, bei, žinoma, konfliktų valdymo, santykių pokyčių, kritinio mąstymo ir analizės, streso ir atmetimo valdymo. Vaikai ir mokytojai turės galimybę mokytis kūrybinių dirbtuvių formatu, bendradarbiaujant su įvairiausiais kviestiniais svečiais, guru, lektoriais, muzikantais ir mokytojais, kurie atvyksta į mūsų bičiulių „inTegra House“ kūrybines erdves iš viso pasaulio. Turbūt nėra geresnio būdo patirti skirtingas tradicijas, perspektyvas, kultūras ir idėjas nei pasisemti šių žinių tiesiogiai iš jų puoselėtojų. Tradiciniai menai, medžio darbai ir lauko pedagogika puoselės pagarbą gamtai bei mūsų tarpusavio santykiams, padės įgyti tradicinio folkloro, mokslo, kūrybiškumo, fizinės sveikatos įgūdžius. Dirbtuvių formatą panaudosime ir akademiniams siekiams, taip taikydami integruoto mokymosi strategiją. Pavyzdžiui, pasitelkę matematiką ir mokslo žinias, statysime tiltus, namus, miško skulptūras, gaminsime muzikinius instrumentus, kursime naujas erdves mokyklai ir vaikų, tėvų bei bendruomenės patogumams.
Mūsų manymu, sveikiausiai vaikas gali vystytis tuomet, kai vyksta nuolatinis bendradarbiavimas tarp tėvų-šeimos-mokytojų-bendruomenės ir mokyklos. Tokia filosofija yra gyvybiškai svarbi vystant šį mokymosi centrą. Tėvai ir vaikai įneša savo indėlį į mokyklos valdymą, veiklų planavimą, o mokytojai tampa skirtingų patirčių ir dalykų vedliais. Tai trišaliai santykiai, kurių sveikas bendradarbiavimas gali sukurti visapusiškai palankią aplinką vaikui, mokymosi centrui bei šeimai.
Darželis ir mokykla – tai dalis mūsų vizijos. Mes taip pat norime tapti mokymosi meistriškumo centru ne tik vaikams, bet ir suaugusiems: tėvams, mokytojams, visuomenei. Tai padės mums ne tik mokytis patiems, bet ir padėti mokytis kitiems per skirtingus formatus: dirbtuves, kursus, projektus, bendradarbiavimą ir renginius. Visa tai prisidės prie švietimo sistemos formavimo. Šiuo metu atliekame geriausių praktikų ir skirtingų metodologijų tyrimą keliose skirtingose šalyse ir aktyviai kuriame partnerystes su lygiavertėmis organizacijomis, kad galėtume sukurti naująjį etaloną mokymuisi ir švietimui.
Mes planuojame organizuoti renginį visos Lietuvos Mokytojams, kuriame mokytojai susirinktų dalintis istorijomis, idėjomis, įrankiais ir tyrinėtų skirtingas metodologijas, idėjas apie tai, kaip geriausiai įveikti vienas ar kitas situacijas, kaip išlaikyti motyvaciją, įveikti mokymo iššūkius. Taip pat kaip būti geriausiais vedliais specifiniuose dalykuose ir užduotyse. Šiame renginyje bus organizuojama daug skirtingų dirbtuvių tėvams, mokytojams, šeimoms ir bendruomenei. Jas ves vietiniai ir tarptautiniai pranešėjai, bendradarbiaujant su „inTegra House“ kūrybos ir sąmoningumo centru. Ilgainiui mes norime surinkti ir išvystyti šias idėjas, kad galėtume daryti įtaką universitetams, kurie ruošia mokytojus – suteikti naujas idėjas, metodologijas, perspektyvas ir geriausias holistinio ilgalaikio švietimo praktikas bei puoselėti ateities kartas.
Pranešimą paskelbė : Kamilė Katkutė, VšĮ „Meno ir verslo sinergija”
