Dažnam lietuviui, ypač vyrui, žvejyba – puikus būdas, ne tik pagauti šeimai maisto, bet ir atsipalaiduoti, pasidžiaugti gamta, pailsėti nuo kasdienybės ir rutinos.Žvejyba nuo pačių seniausių laikų buvo ypač populiarus žmonių pragyvenimo šaltinis bei verslas. Pirmieji primityvūs kauliniai žvejybos įrankiai buvo rasti paleolito ir mezolito laikotarpiu, o tinklų, plūdžių, molinių svarelių liekanos aptiktos neolito stovyklavietėse.
Išskiriama gana daug mėgėjiškos žūklės rūšių. Visas jas pristatysime atskirai.
Plūdine meškere daugiausia žvejojama santakose, kuriose į upę ar ežerą įteka maži sraunūs upeliai. Tokiose ramiojse ir sekliose vietose, ypač jei jos yra duobėtos, dažniausiai užtinkama stambesnių žuvų. Srauniose upėse žuvys plauko už rėvų, nes sūkuringas vanduo pakelia maistą nuo dugno ir sumaišo jį su vandens sluoksniais. Rekomenduojama meškerę užmesti į įlankas, daubas, posūkius, slenksčius, už pylimų ar užtvankų, po palinkusiais į vandenį krūmais, kur kelmuotas arba akmenuotas dugnas ir panašiai. Žvejojant jaukas ir masalas pasirenkamas pagal gaudomą žuvį, metų laiką, aplinką ir t. t. Tam dažniausiai naudojamos trūklių lervos, sliekų gabaliukai, rugiai, miežiai, kviečiai, avižos, duonos minkštimas, žirniai, tešla ir panašiai. Ypač gerą efektą duoda maistas pabertas upėse, kai reikia prisivilioti žuvis iš žemesnių vietų.
Žvejojant dugnine meškere masalas guli ant vandens telkinio dugno ir kibimą rodo ne plūdė, o specialus signalizuojantis įrenginys. Tokia žvejyba ypač tinkama, jei vandens telkinys per gilus žvejoti plūdine meškere, esant stipriam vėjui, taip pat sraunioje upėje norint išlaikyti masalą vienoje vietoje. Žvejojant su plūdine meškere reikia atidžiai stebėti visą procesą, o tuo tarpu žvejojant dugnine galima užsiimti ir kita veikla: ramiai sėdėti prie laužo, skaityti mėgstamą knyga ir t. t.
Muselinės meškerės pavadinimas yra kilęs nuo to, kad seniau tokio tipo žvejybos masalas buvo tikros musės. Meškerė buvo paprasta lazdyno šaka su ašutiniu valu, kuris būdavo susuktas plonyn kaip botagas. Šiomis dienomis muselinės meškerės valas gaminamas cheminiu būdu iš poliamidinės dervos. Jis būna įvairaus storio bei ilgio. Toks dirbtinis valas žymiai geresnis už ašutinį, nes jis stipresnis ir neturi mazgų. Vietoje tikros musės šiais laikais naudojamos dirbtinės muselės arba didesni tikri vabzdžiai: žiogai, drugeliai, grambuoliai, apsiuvos ir t. t., o vietoje seniau naudotos lazdyninės meškerės – žymiai geresnė, patvaresnė lengvesnė, pagaminta iš bambuko, grinhardo arba klijuoto bambuko.
Spiningavimas yra tiek mėgėjiška, tiek ir sportinė žūklė. Dažniausiai taip žvejojama naudojant dirbtinį masalą, pvz., blizges, sukriukus, guminukus ir pan. Meškerės ilgis dažniausiai būna nuo 1,5 iki 4 metrų. Yra ir specializuotų spiningų, skirtų tik tam tikriems masalams mėtyti.
Velkiavimas yra vienas iš seniausių žvejybos būdų. Anksčiau tokie žvejai blizgę užmesdavo ranka ir išleidę norimą kaproninės virvelės ilgį, plaukdami valtimi vilkdavo ją paskui. Laisvoji virvės dalis būdavo suvyniojama ant specialaus lanktelio. Velkiavimo būdu gaudomos tik plėšrios žuvys, pvz., lydekos, šamai, starkiai, ešeriai, rečiau – šapalai, lašišos, salačiai, margieji upėtakiai.
Poledinė žūklė – tai žvejybos būdas, kai žvejai žuvis iš po ledo gaudo blizgutėmis, avižėlėmis arba specialiomis plūdinėmis meškerėmis Ypač populiaru žiemą vėliavėlėmis arba skrituliais gaudyti plėšrias žuvis. Žvejojant ant ledo privaloma laikytis atsargumo priemonių. Svarbu atsiminti, kad esant -10 °C temperatūrai vieną žmogų, kuris sveria apie 100 kg, išlaiko ne plonesnis nei 7 cm ledas. Esant tokiai pat temperatūrai grupę išlaiko 15 cm ledas. Lengvąjį ar krovininį automobilį be krovinio gali išlaikyti atitinkamai 26 bei 31 cm ledas. Pagal šiuo metu galiojančias taisykles per ledą gali važinėti tik žvejybos įmonių ir aplinkos apsaugos agentūrų transportas. Patikimas ledas žalsvas arba melsvas. Baltas – nepatikimas, gali įlūžti.
Povandeninė žvejyba – tai žuvų medžioklė specialiai tokiai žūklei skirtais šautuvais. Tokia veikla užsiimama tiek gėluose vandenyse, tiek ir jūrose. Nardant nenaudojami autonominio kvėpavimo aparatai. Yra šalių kur šie aparatai leidžiami. Lietuvoje juos naudoti žvejojant po vandeniu griežtai draudžiama. Povandeninė žūklė egzistuoja ir kaip ekstremali vandens sporto šaka. Organizuojamos netgi tarptautinės varžybos. Tokia žūklė tuo užsiimantiems žmonėms yra laisvalaikio praleidimo būdas, saviraiškos forma, energijos įkrova, aistra ar netgi gyvenimo būdas.
Mūsų šalyje populiariausia žvejyba plūdine meškere ir spiningavimas. Po truputį populiarėja ir dugninė bei muselinė žūklė. Žiemą bene visuose Lietuvos vandens telkiniuose, išskyrus, be abejo, Baltijos jūrą, žvejai traukia į poledinę žūklę.
