Gamta ir gyvūnai

Rokiruotė visuomenės tvarumo nuostatose: į pirmą vietą pakilo rūšiavimas

Absoliučiai daugumai (88 proc.) Lietuvos gyventojų yra svarbu prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo ir klimato kaitos stabdymo, o dviem iš trijų svarbiausia aplinkosaugos iniciatyva – rūšiavimas, rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa, atlikta praėjusių metų antroje pusėje. Lyginant su 2021 m. atliktos apklausos rezultatais, rūšiavimo svarba gyventojams išaugo perpus, taip pat pakilo energijos išteklių tausojimo svarba.

„Elgtis atsakingai, tausoti aplinką ir taip prisidėti prie visuotinio atšilimo ir klimato kaitos stabdymo jau tapo visuotine norma. Jei 2021 m. apklausa parodė, kad vos kas penktam gyventojui klimato kaita nėra svarbi, tai pernai – jau tik kas dešimtam. Pokytis akivaizdus, jis atitinkamai stebimas ir besikeičiančiame verslų elgesyje. Verslo įmonės savanoriškai imasi audituoti savo veiklas, skaičiuoja metinius CO2 emisijų rodiklius ir ieško galimybių šias emisijas mažinti ar jas kompensuoti. Kalbėti apie klimato kaitą ne madinga, o reikalinga – tik pripažinę problemą galime ieškoti sprendimų, galinčių atnešti teigiamą pokytį“, – sako Kristina Kavaliauskienė, UAB „Žalvaris“ pardavimų direktorė.

Lyginant 2021 ir 2022 metais atliktas gyventojų nuomonės apklausas, didžiausias pokytis įvyko svarbiausių aplinkosaugos iniciatyvų reitingavime. Užpernai pirmąją vietą užėmė visuomenės edukacija ir skatinimas saugoti aplinką (44 proc.), pernai į pirmą vietą pakilo ir ženkliai kitas iniciatyvas aplenkė – rūšiavimas (61 proc.).

„Gyventojų nuomonės pokyčiai rodo, kad visuomenę pasiekia pakankamai informacijos apie aplinkosaugą, žmonės vis geriau ima suvokti rūšiavimo naudą ne tik mažinant taršą, bet ir tausojant išteklius. Tinkamai tvarkydami atliekas gyventojai ir verslai daro svarbų darbą. Išrūšiuotos atliekos apdorojamos, dalis jų tampa naudingomis žaliavomis, kurios perdirbimo ir gamybos procese virsta naujais gaminiais. Sklandžiai veikianti atliekų rūšiavimo ir perdirbimo sistema yra sąlyga vystytis žiedinei ekonomikai, kuri ženkliai prisideda prie klimato kaitos mažinimo“, – sako K. Kavaliauskienė.

Pasak jos, vis tik nerimą kelia gyventojų nuostatų pokytis dėl investicijų į atliekų tvarkymą ir žiedinės ekonomikos skatinimą. Kad tai yra svarbu 2021 m. manė kas trečias, o 2022 m. jau kas penktas šalies gyventojas.

„Atliekų rūšiavimas neapsiriboja vien atliekų skirstymu į popierių, plastiką, stiklą ir buitines atliekas. Buityje naudojame elektros prietaisus, smulkiąją elektroniką, elektronines cigaretes, galvaninius elementus, taip pat remontuojame automobilius, kas sezoną keičiame padangas, ką kalbėti apie gamybą. Pasaulio populiacija didėja, vartojimas auga, atliekų kiekiai taip pat. Tad tinkamas buityje ir gamyboje susidarančių atliekų sutvarkymas ir atliekų perdirbimo skatinimas – mūsų ateities perspektyva, kuri be investicijų į žinias ir technologijas nėra įmanoma. Šioje srityje aktyvūs turime būti visi – valstybės, verslai ir gyventojai“, – sako „Žalvario“ atstovė.

„Žalvaris“ per metus surenka ir sutvarko 55-60 tūkst. tonų atliekų, iš kurių net du trečdaliai yra pavojingosios atliekos. Vien automobilinių atliekų bendrovė kasmet sutvarko apie 12 tūkst. tonų, iš kurių  daugiau nei pusę sudaro aplinkai ypač pavojinga atlieka – švino akumuliatoriai. Perdirbus juos išgaunama per 4 000 tonų švino, kuris į rinką grįžta antriniam panaudojimui kaip naudinga žaliava. Skaičiai kalba patys už save. Perdirbimas daugelyje industrijų turi tapti viena svarbiausių gamybinio proceso dalių, tad investuoti į atliekų tvarkymą ir žiedinės ekonomikos skatinimą yra kaip niekad svarbu“, – pažymi K. Kavaliauskienė.

Pernai „Žalvaris“ fiksavo gan ženklų perdirbamų atliekų surinkimo augimą. Švino akumuliatorių, įvairių medienos atliekų, popieriaus „Žalvaris“ surinko ir sutvarkė atitinkamai – 34 proc., 24 proc. ir 11 proc. daugiau, nei ankstesniais metais.  

Reprezentatyvias apklausas 2021 ir 2022 metais atliko „Spinter tyrimai“, bendrovės „Žalvaris“ užsakymu.

Apie UAB „ŽALVARIS“: UAB „Žalvaris“ yra viena didžiausių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovių Lietuvoje, pernai surinkusi ir sutvarkiusi per 55 tūkst. tonų atliekų. 1965-ais metais veiklą pradėjusi įmonė šiuo metu tvarko daugiau kaip 180 skirtingų atliekų rūšių, kurių didžiausią dalį sudaro pramonės įmonių veikloje bei automobilių techninės priežiūros centruose susidarančios pavojingosios atliekos. Įmonėje dirba 150 darbuotojų, iš kurių 60 – įvairių sričių specialistai, įskaitant 11 darbuotojų, teikiančių aplinkosauginės dokumentacijos rengimo, atliekų apskaitos bei konsultavimo paslaugas.

Pranešimą paskelbė: Šarūnas Čėsna, Integrity PR

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą