Agnė Žagrakalytė – buvusi Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) lietuvių filologijos studentė, rašytoja ir akcijos „Metų knygos rinkimai 2017“ poezijos kategorijoje (eilėraščių knyga „Štai:“) nugalėtoja.
Nuo kelių metų pradėjote rašyti ir kodėl Jūs to ėmėtės?
Pradėjau rašyti nuo tada, kai išmokau rašyti. Rašyti buvo malonu.
Kuo vaikystėje svajojote tapti užaugusi, ar įsivaizdavote, jog tapsite žymia rašytoja?
Norėjau būti dailininke, archeologe, zoologe, entomologe, dar dailininke, astronome, botanike, ir vėl dailininke, aktore, istorike, briliantų žinove, keramike. Rašytoja – negalėjau drįsti galvoti, kadangi rašytojai parašė visas tas mano mėgstamas knygas apie archeologiją, biologiją ir geologiją, – netgi knygą apie meteorologiją parašė jie, rašytojai. Ir visą seriją „Drąsiųjų kelių“, ir visą seriją „Noriu žinoti“, ir net enciklopedijas – jie. Štai kaip aš galvojau vaikystėje.
Kodėl pasirinkote lietuvių kalbos ir literatūros studijas?
Jos mane pasirinko. Aš tik nelabai spyriojausi.
Jūsų geriausias atsiminimas iš buvusio Lituanistikos fakulteto.
Visas atsiminimų glėbys, – kaip dėstytojos ir dėstytojai atsidūsta: „Agne, Agne“. Daug tų dėstytojų puikių, daug ir atodūsių.
Kas jus įkvepia rašyti?
Gyvenimas. Buvę buvusiųjų gyvenimai. Troškimas tuos gyvenimus liudyti.
Jūsų poezijos knyga „Štai“ – geriausia 2017 m. knyga. Koks Jums, kaip rašytojai, jausmas būti tarp geriausių rašytojų Lietuvoje?
Dar apie tai negalvojau. (Tiesą sakant, galvoti apie tai nė nesiruošiu).
Kiekviena rašytojo knyga skaitytojui siunčia žinutę. Kokią žinutę siunčia Jūsų knyga „Štai“?
Paprasta ta žinutė: „Štai knyga, skaitykit ją“.
Jums labiausiai patinkantis eilėraštis/eilutės iš poezijos knygos „Štai“. Kodėl?
Jei galima eilutę, tai pirma galvon šovus: „LAIMINGA ANT VISO GARSO“ – tekste ši eilutė yra didžiosiomis raidėmis, tad netaisykite. Todėl, kad visoms ir visiems to garsiai linkiu.
Pranešimą paskelbė : Milena Puchova, Lietuvos edukologijos universitetas