Gegužės saulė ir pirmieji gėlių žiedai pasitinka gražiausią pavasario šventę – Motinos dieną. Puiki ta gegužė… Svaigina trapi lapija, skleidžia pumpurus obelų sodai, vinguriuoja lakštingalų trelės ir visą žemę nukloja pienių žiedai… Pirmą gegužės sekmadienį švenčiama Motinos diena mums primena apie didžiausią gyvenimo vertybę – šeimą.
Mantas (vardas pakeistas) Motinos dieną jau ketvirtus metus iš eilės švęs naujoje šeimoje. Kaip globėja esanti Lina (vardas pakeistas) ir visa jos šeima nusprendė į savo namus priimti naują šeimos narį, kaip jiems sekėsi užmegzti ryšį, visa tai ir dar daugiau tikroje, nesuvaidintoje šeimos istorijoje.
Globėjais tapti mintis visada lydėjo, tačiau kaip ir eiliniai žmonės skubam, lekiam, nespėjam, ir kaip dažniausiai apie globėjus, apie vienišus vaikučius informacijos gaudavom iš televizijos. Kažkokią akimirką sustojom ir pagalvojom, o kodėl gi ne mes?. Dėl pačios globos idėja pirmiausiai lydėjo mano antrąją pusę – taip ir atsirado dar vienas sūnus mūsų šeimoje, sako Lina.
Kai Mantas atvyko į šeimą jam buvo 8 metai. 2019 m. gruodžio mėnesis buvo įsimintinas – visi atšventė jo pirmąjį gimtadienį naujuose namuose su nauja mylinčia šeima. Šiais metai berniukas švęs jau 5 gimtadienį šeimoje.
Jausmas sustiprėja kai pamatai ir pajauti tą vaiką. Tas jausmas ypatingas, jauti tiesiog širdimi – sako Lina. Buvo ne vienas vaikas, kol šeima atrado Mantą. Prieš atvykstant į šeimos namus Mantas nemažą laiko tarpą gyveno vaikų globos namuose. Jis kaip paukštelis norėjo ištrūkt iš narvelio, norėjo laisvės, šeimos…
Visą dieną berniuką lydėjo šypsena, kol šeima svečiavosi globos namuose, Vėliau bendravimas persikėlė į šeimos namus, vaikas pradėjo svečiuotis jų namuose. Širdimi jautėme, kad tai mūsų… Bet tą dieną, tą akimirką, kai jis atbėgo ir apsikabino supratau, kad jis jau mūsų – prisipažįsta Lina.
Nors gyvenimo pradžia šeimai nebuvo lengva, net sakytume, vis dar įsibėgėja. Laiptelių daug, kuriais turi užlipti aukštyn. Tačiau didelis noras, meilė vaikams šiai šeimai atperka viską. Šeima suprato – sūnus gimė toks koks yra, su savo norais, kaprizais, savo nuomone, užsispyrimu, savo patirtimi. Būtent dėl šio suvokimo Mantą priėmė tokį, koks jis yra. Visiškai svetimas, nepažįstamas berniukas atėjo tiesiai į širdį – užbaigia globėja.
Edita Savickienė
