rasau tik del taves..

Kur dingai..mana sirdis tuscia…atsalusi ir…sudauzyta…nejausiu siltu tavo siltu ranku sapnuose…kur dingai…musu lupos daugiau nesusilies..nebeliko tavo saldziu buciniu..saldesniu uz katik prisirpusias braskes uz visus isragautus saldainius…kr dingai..jau nebgaliu..mnao rieda asaros..negaliu taves pamirsti..kodel..neapkabinai manes kai i jura tyliai leidosi saule…kodel nepaemiai manes uz rankos kai pasiklydau savo jausmuose..palikai mane..uztrenkei duris mano sirdyje ir issinesei rakta…zvelgiau kaip tyliai i langa barbena lietus..kaip vejyje skraido medziu lapai..vis dar matau mus abu salta ziemos vakara.. kai susalau eidama gatve su tavimi, apkabinai mane…kaip niekad karstai pabuciavai…tarsi tada viskas nusidaze nuostabiausiais pasaulyje zodziais…tie meilus zodziai, nuo kuriu sutirpdavau..nuo kuriu pajusdavau sparnus, su kuriais abu skrozdavome neitiketinai nuostabias meiles padanges…taip..tada sirdis ruseno maloniai deginananti meiles liepsna..bet tai buwo..negailestingai amne isdavei..tavo nuostabios ir paslaptingai zvelgiancios kays isdave mane ir iskaudino..buwai mano paguoda tyliais vakarais..mano dziaugsmas kai skruostu riededavo saros…viskas kas telpa nuostabiausiame zmoguje..myliu..tave..negaliu bet taves…bet..vistiek klausiu…KODEL?? palikai mane viena sioje tamsioje girioje..kodel palikai kaip drugely naktyje klajot po tamsa…bet newrksiu..daugiau nereikia…istversiu…isggyvensiu…pamirsiu tave kaip nieka kita…mylesiu tave labiau uz viska..mylek ir tu mane..kraustykis is proto…nors sirdis jau sudraskyta…nors visos svajones jau prastos..nors nebeliko tavo saldziu buciniu ir glamoniu…mylesiu..nors nekenciu…prizadu..