Laisvalaikis

Psichologė atskleidžia, kuo vaikams naudingos pasakos

Pasakos – tai vaikystės prisiminimas, siejamas su geromis emocijomis. Šios magiškos istorijos ne tik padeda geriau užmigti, bet ir turi teigiamos įtakos vaiko raidai bei jo ryšiui su tėvais. Apie pasakų naudą kalba psichologė Inga Būdvytytė ir žymūs Lietuvos atlikėjai. 

Pasakos – puikus žinių apie pasaulį šaltinis 

Pasak psichologės Ingos Būdvytytės, pasakos teigiamai veikia vaiko raidą ir pasaulėvaizdį, leidžia jam suvokti, kad pasaulis gali būti ir geras, ir blogas, nes jame egzistuoja įvairių žmonių. „Pasakos vaikams suteikia galimybę įžvelgti simbolius, pavyzdžiui, miškas – nežinomybė, užnuodytas obuolys – paslėpta tiesa. Be gebėjimo iššifruoti paslėptas prasmes vaiko psichika labai nukentėtų, vaikas nesugebėtų išmokti „skaityti tarp eilučių“, įžvelgti netiesioginius dalykus“, – pasakoja psichologė.

I. Būdvytytės teigimu, pasakos keičia vaiko požiūrį į pasaulį, padeda jam įvertinti veiksmų pasekmes ir suprasti, kad ne viskas yra taip, kaip atrodo. „Pavyzdžiui, Jonukas ir Grytutė radę meduolinį dailų namelį, sužino, kad jame gyvena pikta ragana. Tam tikra prasme pasakos perteikia vaikams universalias žmonijos problemas. Be to, pasakos moko vaikus tinkamai elgtis. Pasakų herojai yra puikūs pavyzdžiai vaikams, kuriuos pastarieji mielai imituoja. Šis literatūros žanras taip pat skatina lipti, bėgioti, tyrinėti. Ir dar labai svarbu, kad pasakos skatina empatiją, kuri itin svarbi vaikų socialiniame gyvenime“, – pabrėžia I. Būdvytytė.

Teigiamai veikia vaiko psichinę sveikatą

Psichologė pasakas prilygina puikiai psichoterapinei priemonei, kuri leidžia vaikams planuoti gyvenimą, nenuleisti galvos sunkiomis akimirkomis ir drąsiau eiti pirmyn. „Vaikai mėgsta įsijausti į pasakų herojų gyvenimą, įsivaizduoti, kad tai jie patys tyrinėja, kovoja ar ką nors gelbsti. Skaitydami ar klausydamiesi pasakų vaikai gali įgyvendinti beprotiškiausias savo svajones ir supranta, kad vaizduotė bei kūrybiškumas gali praversti gyvenime“, – tvirtina psichologė.

I. Būdvytytė įžvelgia pasakų ir vaikų sapnų panašumą. „Pasakos primena ir vaikų sapnus – jų baimes ir nerimą, o pasakos atomazga parodo, kaip šias problemas galima išspręsti. Šis literatūros žanras vaikus gali įkvėpti motyvacijos bei pasitikėjimo savimi, jose net ir mažiukai arba silpnieji kartais nugali savo gudrumu ar gerumu“, – sako specialistė.

Atlikėjai kviečia į muzikinę pasaką  

Pasakų naudą akcentuoja ir žymios Lietuvos scenos žvaigždės, kurios gruodžio 3 dieną Klaipėdos „Švyturio“ arenoje ir gruodžio 5 dieną „Žalgirio“ arenoje kvies stebėti spektaklį „Pasakų medis“. Tai didelės apimties muzikinė pasaka visai šeimai, sukurta rodyti didžiausiose šalies arenose. Spektaklio muziką kūrė džiazo pianistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Artūras Anusauskas, o libretą ir eiliuotą tekstą – laidų ir renginių vedėjas Andrius Rožickas.

Muzikinėje pasakoje susitinka daugiau kaip dvidešimt populiariausių pasakų herojų. Coliukės vaidmenį atliksianti dainininkė Ieva Zasimauskaitė pasakoja, kad vaikystėje jai pasakas dažniausiai sekdavo senelis. „Man labai patiko pasakos, o ypač džiaugdavausi, kai jas sekdavo senelis Antanas. Pamenu, kaip nekantriai laukdavau tų akimirkų, todėl branginu jas iki šiol“, – teigia atlikėja.

Pasak I. Zasimauskaitės, spektaklį verta pamatyti dėl jo unikalumo. „Jis susideda net iš kelių pasakų ir visos jos – magiškos bei stebuklingos. Esu tikra, kad bus labai gražu – nuostabūs aktoriai ir dainininkai, miuziklo siužetas ir ypatingas jo scenarijus“, – šypsosi I. Zasimauskaitė.

Stiprina vaiko ir tėvų ryšį

Dainininkas Jurgis Brūzga spektaklio „Pasakų medis“ scenoje įkūnys šlavėjo personažą. Atlikėjo teigimu, kiekvienas spektaklio lankytojas kūrinyje gali atrasti kažką ypatingo ir svarbaus sau, o vėliau, po renginio – kartu su šeimos nariais dalintis įspūdžiais. „Dažnai tėvai mano, kad tokie spektakliai skirti tik vaikams, tačiau iš tiesų tai puiki galimybė visai šeimai kartu praleisti laiką, tai išties stiprina ryšį“, – teigia atlikėjas.

Praleisto laiko kartu naudą šeimai patvirtina ir psichologė. Pasak jos, tai puikus būdas tėvams labiau pažinti savo vaiką, stebėti jo reakcijas ir stiprinti artimą ryšį. „Visų pirma – tai nedalomas dėmesys, skirtas tik vaikui. Antra – vaikui svarbu jausti tėvų buvimą šalia ir turėti galimybę aptarti iškilusius klausimus, pasidalinti savo įspūdžiais ir emocijomis“, – pasakoja I. Būdvytytė.

Daugiau informacijos apie spektaklį ieškokite: www.pasakumedis.lt

Pranešimą paskelbė: PR Service, PR Service

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą