„Aukščiausius rezultatus universitetuose galima pasiekti tik įtraukties sąlygomis. Nėra susipriešinimo tarp žmonių su negalia įtraukties ir akademinio meistriškumo. Savo mokslo projektuose supratau, kad nors samdyti mokslininkus su negalia buvo sudėtinga, reikėjo kovoti dėl paramos, įrangos ir kitų dalykų, bet buvo verta, nes būtent to dėka mūsų tyrimai buvo žymiai sėkmingesni“, – sako buvusi Jungtinių Tautų (JT) Žmonių su negalia teisių komiteto pirmininkė, prof. Theresia Degener, kuri Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune aptarė negalios politiką universitetuose ir bendradarbiavimo su VDU galimybes.
Taikomųjų mokslų universiteto Bochume (TMU, Vokietija) profesorė T. Degener yra pasaulyje žinoma žmonių su negalia teisių ekspertė, išplėtojusi žmogaus teisėmis grįstą negalios modelį, prisidėjusi prie JT Neįgaliųjų teisių konvencijos rengimo. Ji vadovauja TMU mokslinių tyrimų centrui BODYS, kuriame tyrinėjami žmonių su negalia teisių klausimai. Šiuo metu ji, nors ir neturėdama rankų, sėkmingai keliauja po Baltijos šalis viena vairuodama individualiai jai pritaikytą kemperį.
Mokslininkė sako, kad darbas Jungtinėse Tautose jai buvo svajonės išsipildymas, nors tapti Žmonių su negalia teisių komiteto pirmininke ji neplanavo, tuo metu augino du sūnus ir dėstė universitete Vokietijoje. Darbas komitete vertinant JT Neįgaliųjų teisių konvencijos šalių narių ataskaitas dėl konvencijos įgyvendinimo jose, be to, stiprinant Konvencijos jurisprudenciją, buvo įtemptas metas, pareikalavęs daug jėgų, tačiau tuo pačiu ir sėkmingas, kadangi pavyko nemažai nuveikti. Ketverius metus kartu su prof. T. Degener šiame komitete dirbo ir VDU Socialinio darbo katedros profesorius Jonas Ruškus.
JT Neįgaliųjų teisių konvencija akcentuoja, kad negalia yra svarbi žmonių įvairovės dalis: pagarba žmonių su negalia skirtumams ir jų, kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalies, pripažinimas yra svarbus Konvencijos principas.
Sprendžia realias žmogaus teisių problemas
Profesorė yra organizavusi penkiolika doktorantūros tyrimų projektų, skirtų žmonių su negalia teisėms – smurto prieš moteris su negalia, sąveikinės diskriminacijos ir kitomis temomis.
„Naujausias mūsų tyrimų projektas buvo skirtas žmonėms, kurie turi daugiau nei po vieną negalią ir kurie bent dvidešimt metų gyveno globos institucijoje bei negali bendrauti įprastai, kaip visi žmonės, kuriems reikalingi alternatyvūs bendravimo būdai. Paprastai šių žmonių požiūris yra mažai girdimas, nežinomas, nes tyrimuose apie juos dažniausiai kalbinami juos prižiūrintys asmenys, tėvai ir pan., bet ne jie patys. Tad projekte išvystėme bendravimo su jais tiesiogiai būdus ir išsiaiškinome, kokia yra jų pačių savarankiško gyvenimo vizija. Tai buvo didelis iššūkis, bet viskas pavyko puikiai ir prisidėjo prie žmonių su negalia deinstitucionalizacijos – išlaisvinimo iš globos institucijų – Vokietijoje“, – pasakoja prof. T. Degener.
Planuojama, kad Vytauto Didžiojo universitete mokslininkė kaip VDU kviestinė dėstytoja ir vizituojanti profesorė kvies studentus diskutuoti žmogaus teisių ir negalios temomis socialinio darbo magistro studijų programose, įskaitant Socialinio darbo krizių kontekste specializaciją. Profesorė turi plačią dėstymo užsienyje patirtį – dėstydama Vakarų kyšulio universitete Pietų Afrikoje ji prisidėjo prie Negalios ir žmogaus teisių tyrimų centro įsteigimo, o Mastrichto universitete Nyderlanduose padėjo atidaryti Teisės kliniką, kurioje teisės studentai ir socialiniai darbuotojai sprendžia realias asmenų problemas, susijusias su žmogaus teisėmis. Analogiška klinika veikia ir Vytauto Didžiojo universitete.
Negalios koordinatorius universitete – būtinybė
Aptardama universitetų įtraukties ir negalios politikos klausimus, prof. T. Degener tikina, jog kiekviena aukštojo mokslo institucija tiesiog privalo turėti su negalios klausimais dirbantį koordinatorių. Profesorė susitiko su VDU Negalios reikalų vyr. koordinatore Migle Janušauskaite, su kuria aptarė VDU Negalios politiką ir jos įgyvendinimą universitete, studentų su negalia priėmimą, jiems tinkamą studijų sąlygų pritaikymą.
„Manau, kad labai, labai svarbu turėti tokį žmogų universitete. Šiuo metu TMU turime tris darbuotojus, dirbančius šioje srityje: koordinatorių studentams su negalia, ombudsmeną darbuotojams su negalia ir prieinamumo pareigūnę, kuri dar nauja mūsų universitete ir atnešė bene didžiausius pokyčius, užtikrindama, kad mūsų tinklalapis būtų pritaikytas asmenims su negalia“, – pasakoja mokslininkė.
Konsultuoja dėstytojus prieinamumo klausimais
Prieinamumo klausimai universitetų dėstytojams neretai yra naujiena, sritis, kurioje jie gali turėti spragų – pavyzdžiui, kas yra prieinamas dėstymas, ką daryti, jei vienas studentas yra neregys, kitas – su neįgaliojo vežimėliu, o trečias turi psichosocialinę negalią, dar kiti gali turėti visą rinkinį negalių.
„Mes konsultuojame dėstytojus, patariame, ką tokiais atvejais daryti, kaip užtikrinti tinkamą sąlygų pritaikymą, bet tuo pačiu išvengti ir diskriminacijos, elgiantis su kiekvienu studentu vienodai ir deramai. Rengiame mokymus dėstytojams, kuriuose dalyvaujama savanoriškai, tačiau už tai jiems suteikiamas papildomas finansavimas. Tai prisidėjo prie reikšmingų pokyčių, nes dabar žmonės galvoja apie tai, studijų pritaikymas tapo įprasta praktika“, – sako prof. T. Degener.
Buvusi JT Žmonių su negalia teisių komiteto pirmininkė yra įsitikinusi, kad universitetuose itin svarbu kuo daugiau žmonių su negalia įdarbinti dėstytojų ir administracijos darbuotojų pareigoms. Dėstytojai ir darbuotojai su negalia paprastai stipriai prisideda prie tinkamo sąlygų pritaikymo universitete. Žmonės su negalia, dirbantys moksliniuose tyrimuose, dažnai gali pasiūlyti itin vertingų įžvalgų. Jie sukuria įvairovės kultūrą, kuri atveria galimybes naujoms patirtims, skatina naujų žinių kūrimą ir plėtojimą.
„Kai darėme interviu su kurčiaisiais, vienas iš mokslininkų irgi buvo kurčiasis. Jis pasiūlė pakeisti interviu metodologiją – daryti videoįrašus, nes kurčiųjų bendravime svarbi gestų kalba, todėl, norint tinkamai ją išversti, reikalingas vaizdas. Tai tik vienas pavyzdys. Kadangi mokslininkų komandoje dirbo žmonės su negalia, mums labai gerai sekėsi spręsti įvairias problemas, nes problemų sprendimas yra jų kasdienybė. Kalbu apie mokslinius tyrimus, bet manau, kad tai galioja ir studijose, dėstyme“, – paaiškina Taikomųjų mokslų universiteto Bochume (TMU, Vokietija) profesorė.
Sistema galioja ir žmonėms su negalia, ir be jos
Pokalbio su VDU atstovais metu prof. T. Degener aptarė ir opesnius klausimus, pavyzdžiui, atvejus, kai negalia užkerta kelią žmonėms dirbti arba studijuoti universitete – kartais tokiems žmonėms tiesiog tenka pasakyti „Ne“. „Nėra taip, kad niekada negalima nepriimti žmogaus su negalia. Jei jis/ji net su jam/jai reikalinga pagalba negali atlikti net pačių paprasčiausių studijų programos užduočių, tuomet jo ar jos negalima priimti. Tokia yra sistema – ji galioja ir žmonėms su negalia, ir be jos“, – akcentuoja ekspertė.
Prof. Theresia Degener Vytauto Didžiojo universitete lankėsi rugpjūčio 22 d. Vizito metu viešnia susitiko su VDU Komunikacijos prorektore doc. dr. Vilma Bijeikiene, Studijų prorektore dr. Simona Pilkiene, Socialinio darbo katedros profesoriumi Jonu Ruškumi, Studentų reikalų departamento direktoriumi Mantu Simanavičiumi ir Negalios reikalų vyr. koordinatore Migle Janušauskaite.
VDU yra pirmoji aukštoji mokykla Lietuvoje, kuri pradėjo pritaikyti studijų sąlygas žmonėms su negalia. Šiandien VDU garsėja kaip socialiai atsakingas universitetas, kuris vadovaujasi žmogaus teisėmis grįstu negalios modeliu ir įgyvendina „Įtraukių galimybių universiteto“ negalios politiką, kurios tikslas yra užtikrinti lygybės ir nediskriminavimo kultūrą universitete, tinkamai pritaikant studijų ir darbo sąlygas bei didinant studijų prieinamumą.
Pranešimą paskelbė: Martynas Gedvila, Vytauto Didžiojo universitetas
