pirma karta is visos sirdies..

ivertinau ka turiu ir supratau kad praradau tai ko neivertinau..Turbut cia vienintele vieta kur galiu atvirai atskleisti savo jausmus, nesibaimindama ka apie mane pagalvos.. Atsiprasau uz nerislias mintis, tiesiog uzpludo neeilinis jausmas, ilgesys kazko.. Ne kazko, ka as cia apgaudineju save ilgesys Jo..||||na ir kas kad tu isejai?na ir kas kad mano sirdis priklauso vis dar tau?na ir kas,kad tu darai klaidas,greiciausiai jau nepataisomas?na ir kas,kad as taip ilgai kentejau?na ir kas,kad galbut ir tavo mintys dar liecia mane?na ir kas,kad tavo protas siekia tiek nebedaug?tu nubegai tolyn,per toli,taip toli,kad atgal grizti butu be galo sunku…aisku,viskas imanoma,be to jei lemta,vistiek busime kartu…neliudesiu daugiau,asaros isgrauze veida,skausmas supjauste sirdi,kiek tai gali testis-visa amzinybe?na jau ne!!!as galiu buti laiminga ir busiu…kad ir nemyleciau nieko daugiau,vistiek busiu laiminga…bet tu esi laabaaiii neprotingas zmogutis,kad taip lengvai mane paleidi,kad pats trini po truputi save is mano sirdies…bet tai tavo reikalas,nebetrukdysiu taves…jei busi laimingas,jei mylesi kazka-keliauk,bet nebegrizk..linkiu tau laimes,meiles…teisiog tu taip pasirinkai,tik ziurek,kad nesigrauztum ateitytai jau buna,gyvenimas labai teisingasprisimink tai.as tau galejau duoti viska ir daviau daug,bet…tu toks bailys,kad slepiesi nuo paties saves,manes…tu tiesiog bailys,iseinantis tyliai…verksi,kai pamatysi,kad mano svytinti laime priklauso ne tautaip jau buna ir buvo…taigi iki,buk laimingas! Grazink… grazinki valandas.. minutes.. ir jas, net iki paskutinės sekundės… Grazink mano šypsenas, dovanotas tau… Grazink mano eiles, kurias taip sunkiai ištariau… Grazink kiekviena mano nuosirdu zodi..net menkiausia zodeli… Atiduok… Grazink kiekviena gilu atodusi.. kiekviena zvilgsni… Kiekviena nebaigta minti..su visais jai priklausančiais daugtaškiais… Ir pasiimk… Pasiimk kiekviena savo prisilietimą… Pasiimk visus bucinius.. susirink visus iki vieno nuo mano kuno… Jau nebe reikalauju, o prašau… Prasau- atsiimk mano akis, atsispindinčias tavo giliose..zaliose paslaptingose akyse… kai žiūrėdavom tylėdami..sypsodamiesi vienas i kita… Maldauju, susirink visus prisiminimus… Nebenoriu tureti nieko.. Visiskai nieko, kas skaudžiai primintu, kad.. toks kaip tu… kad isvis egzistuoji… Bet dabar jau turbūt prašau per daug… Turetu manes nebuti, kad neliktu nieko.. Nieko, su kuo tu nebūtum susijęs… Bent išpildyk puse mano prašymo… Nors dabar jau vel reikalauju… Noriu, kad grazintum man mano jausmus.. pasitikėjimą, kuri tu sudaužei.. sutrupinai tarp pirstu ir smilteles išbarstei ant visu… po visur.. kiekvienam kampely ju dabar yra.. Labai prašau… Daugiau man nieko is tavęs nereikia… Visiskai nieko… Jau nebereikia nieko… kai aplink pilną kitų? Ar aš noriu gulėti šalia to,kuris galbūt nepadarys manęs laiminga? [Vien buvimas šalia jo-Vadinamas LAIME] Na ir kas jog šiandien norėjau „nusitašyt” lyg paskutinė alkoholikė,gerianti paprastą savaitės dieną. Na ir kas jog išgėrusi šampano,ir pagavusi „kablį” pradėjau galvoti apie tave. Na ir kas jog NORIU? Širdy žinau-NEBUS. Šiandien norėjau nueit į bažnyčią išpažinties… [Padariau nuodėmių…] Kokių? Viena iš jų-Jog myliu tave. Sakysit nenuodėmė? Tačiau kodėl tada jaučiuosi kalta pati prieš save? [NĖJAU.] Kunigas būtų nesupratęs. Pasimeldžiau mintyse. Tik gajla nebylios maldos NIEKS neišgirs. O ir žodžių šių NIEKS neskaitys. Noriu sudraskyti tavo širdį. Negailėdama… Skaudindama.. Negalvodama… Pamiršdama Kodėl NEGALIU? [Velniop tave…Tu tik silpna MERGA.] Noriu neleist gyvent….Neleist kvėpuot.Neleist mylėt,kurios nors KITOS. Kodėl? PAVYDŽIU. [Jis ir pražudė tai,kas buvo tarp mūsų] Koks šlyštus gyvenimas be JOKIOS prasmės. Neaiškink kad prasmė yra. NETIKIU. Mano tiesa-Yra TEISINGA tiesa. Susikišk savo nuomonę ten,kur tik patogiau. Ir mylėk.. Mylėk mane..Nes dar iki šiol myliu tave. KVAIŠA. Tu man LEIDAI skrajoti ant debesų… O kai kuždėjai į ausį tuos žodžius,aš šypsausi-GYVENU. Nes viskas ką turėjau-Tai tavo meilė. NIEKO aplink. Tik musu KARTU. [NEGALIU BE TAVĘS.] Ruduo juk baigėsi-Tai PRAEIS. Ber ar ilgam? Aš šypsausi… Tai trumpam. Nes viskas ką turiu-Tai tavo meilė. Aš vaidinu. Rodydama savo stiprybę prieš įsivaizduojamą publiką. Ką aš išsigalvoju? Ką aš svaigstu? Aš juk SILPNA ir GLEŽNA lyg drebulės šakelė. Aš juk SILPNA ir LENGVA lyg dangaus žvaigždelė. SO? Žinau kad gailėsiuos.. Kad ir kitus metus nekęsiu pati savęs. Žinau kad liesiu sūrias ašaras lietuje,ir rysiu jas vienišoy tuštumoy. Žinau kad kentėsiu,kaip niekad iki šiol. Žinau kad MYLĖSIU,nes…Neišeina pamiršt. Aukščiau aukštų kalnų…Esi svajonė tu. Aš tikiu… TIKIU ir GYVENU. Nes….MYLIU.