Sveikata

Persirgote COVID-19? Vaistininkė dalijasi 9 patarimais, kurie padės greičiau atsistatyti

Lietuvoje – daugiau nei milijonas pirminių, 100 tūkst. antrinių ir tūkstantis tretinių užsikrėtimų COVID-19. Šių statistinių rodiklių reikšmės išaugo dėl vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje fiksuoto sergamumo didėjimo. Tai reiškia, kad šiuo metu šalyje yra ne tik daugiau gyventojų, įgijusių imunitetą naujausioms koronavirusinės infekcijos atmainoms, bet ir tų, kurie susiduria su sunkumais atsistatant po ligos. „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė sako, kad yra būdų, galinčių padėti sustiprinti nualintą organizmą ir įspėja dėl klaidų, kurios gal kelti papildomas rizikas.

„Kalbėdami apie persirgusius COVID-19, turime akcentuoti kelis svarbius dalykus. Pirma – klaidos, kurias daro daugelis, norėdami kuo greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Jie dažnai nesilaiko darbo-poilsio režimo, tinkamos miego higienos ir sveikos mitybos principų, persistengia užsiimdami fiziniu aktyvumu bei per mažai laiko praleidžia gryname ore. Dėl to atsistatymo laikas po COVID-19 ligos ne tik netrumpėja, o dar ir ilgėja, prastėja bendra savijauta. Taip pat išauga kvėpavimo takų susirgimų, kitų infekcijų ar uždegimų rizika ir tikimybė, kad jie pasireikš sunkesne forma“, – aiškina V. Bečelytė.

„Camelia“ vaistininkė tęsia, kad antras svarbus dalykas, kurį reikia pabrėžti – labai individualus atsistatymo laikotarpis po persirgimo COVID-19, mat jis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Gera žinia ta, kad šį procesą galima paspartinti asmeninėmis pastangomis, jeigu viskas daroma tinkamai.

9 vaistininkės patarimai, kaip tinkamai padėti sau

Norintiems stiprinti organizmą ir gerinti savijautą nekenkiant sau, V. Bečelytė pataria vadovautis šiais patarimais:

1. Įsivažiuokite į darbus palaipsniui.

„Grįžę į darbą ar kitas įprastas sau veiklas, jų apimtis didinkite palengva, neprisiimkite papildomų atsakomybių. Taip pat labai svarbu dienos metu kas kelias valandas pasidaryti pertrauką – jos metu atsistoti nuo kėdės, pasivaikščioti, pabendrauti su kolegomis, o jeigu norisi, skirti laiko trumpam pietų miegui“, – pataria V. Bečelytė.

2. Užsiimkite mėgstama veikla – tai padės pamiršti darbines problemas, atsikratyti neigiamų emocijų ir atsipalaiduoti.

 3. Nusistatykite darbo-poilsio-miego režimą.

„Suskirstykite dieną ir blokus, o jas į valandas, kurias skiriate darbui ir kokybiškam poilsiui – taip užtikrinsite savo produktyvumą ir apsisaugosite nuo pervargimo. Taip pat kiekvieną dieną eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, kad organizmas priprastų reikiamu laiku išskirti melatoniną – miego hormoną, laikykitės šios rutinos ir pajusite pagerėjusią miego kokybę“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.

4. Kasdien bent valandą praleiskite gryname ore.

„Laikas, kurį praleidžiame gryname ore, mūsų organizmą veikia teigiamai – tuo metu jis prisisotina deguonimi, dėl to padidėja laimės hormono gamyba ir gerėja smegenų darbas. Rekomenduojama laiką leisti ne mieste, o gamtoje, kur organizmą galima praturtinti grynu oru“, – aiškina V. Bečelytė.

5. Skirkite laiko fiziniam aktyvumui, bet jo krūvį didinkite palengva.

„Reguliari fizinė veikla ne tik padeda valdyti stresą, bet ir gerina kraujotaką, o tuo pačiu ir organizmo aprūpinimą maistingomis medžiagomis. Dėl to patariama fiziniu aktyvumu užsiimti reguliariai, tačiau po persirgimo COVID-19 tą daryti reikia palengva – geriausia pradėti nuo ramaus pasivaikščiojimo ar įvairių tempimo pratimų, stiprinančių raumenis ir atstatančių sąnarių lankstumą. Stebėkite, kaip organizmas reaguoja į šias fizinio aktyvumo apkrovas, leiskite prie jų įprasti ir įvertinkite, ar galite jas toleruoti – tik tada didinkite judėjimo intensyvumą ir dažnumą. Jeigu organizmas sako „ne“, grįžkite prie mažesnių apkrovų, nes kitu atveju patirtos traumos gali brangiai kainuoti ir sveikatai, ir piniginei“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.

6. Sveikai ir subalansuotai maitinkitės.

„Kai sergame COVID-19, kovai su virusu organizmas išnaudojama labai daug savo resursų, ypač baltymų, kurie lemia imuninio atsako stiprumą. Dėl šios priežasties persirgę turime atstatyti reikalingų medžiagų pusiausvyrą organizme, per dieną gaudami reikiamą dozę baltymų, angliavandenių ir sveikųjų riebalų. Reikalingas medžiagas greičiau įsisavinti padės ląsteliena, kurios yra grikiuose, žirniuose, pupelėse, briuselio kopūstuose, obuoliuose ir t.t.“, – teigia V. Bečelytė.

7. Per dieną išgerkite pakankamai skysčių.

„Pakankamas skysčių kiekis per dieną padės iš organizmo pašalinti toksinus, pagerinti medžiagų apykaitą, palaikyti kūno temperatūros pusiausvyrą ir kompensuoti elektrolitų – kalcio, magnio, chloro, fosforo, kalio bei natrio jonų – disbalansą. Tačiau tai turėtų būti ne saldūs, sūrūs ar aštrūs gėrimai, bet kambario temperatūros vanduo, geriamas ne stiklinėmis, o gurkšnojamas visą dieną“, – teigia „Camelia“ vaistininkė.

V. Bečelytė tęsia, kad pakankamas vandens kiekis kiekvienam žmogui yra individualus, tačiau tai apskaičiuoti nesunku, nes kiekvienam mūsų kūno kilogramui reikia 0,03 litro skysčių. Pavyzdžiui, jeigu sveriate 65 kilogramus, per dieną reikėtų išgerti 1,95 litro vandens.

8. Vėdinkite ir drėkinkite patalpas.

„Tai padės ne tik namuose užtikrinti šviežio oro cirkuliaciją ir palaikyti drėgmę patalpose, bet pagerinti miego kokybę ir išvengti dėl išdžiūvusios burnos gleivinės kylančių sveikatos problemų. Todėl vėdinkite patalpas bent 2–3 kartus per dieną po 10–15 minučių, vieną kartą prieš nakties miegą, o drėkinimu pasirūpinkite kelis kartus per savaitę“, – pataria „Camelia“ vaistininkė.

9. Stiprinkite organizmą, vartodami vitaminus ir mineralus.

„Vitaminas D pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir stiprina COVID-19 susilpnintą imunitetą, o vitaminas C greitina imuninių ląstelių gamybą,  didina jų aktyvumą bei veikia kaip antioksidantas, saugodamas ląsteles nuo pažeidimų. Cinkas, kaip ir vitaminas D, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, užtikrina mūsų organizmo ląstelių funkcionalumą bei stiprina imuninę sistemą“, – sako V. Bečelytė.

„Camelia“ vaistininkė tęsia, kad jaučiantiems energijos trūkumą padės kofermentas Q10, skatinantis energijos apykaitą, o norintiems gerinti kraujotaką, ląstelių aprūpinimą deguonimi ir tokiu būdu didinti raumenų jėgą bei ištvermę, padės magnio preparatai.

Atvejai, kai reikalinga medicininė pagalba

V. Bečelytė akcentuoja, kad visi persirgę COVID-19 turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją tam, kad būtų įvertinta bendra jų sveikatos būklė. Jeigu to padaryti nepavyksta, o praėjus 6–8 savaitėms po ligos vis dar jaučiamas bendras silpnumas, jėgų stoka ar kiti negalavimai, būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

„Šeimos gydytojo apžiūra reikalinga ir tuo atveju, jeigu ima kamuoti nuolatinis ir sunkėjantis kosulys, dusulys, didelis silpnumas, pereinantis į alpimą, neįprasti ar stiprūs skausmai, kurių nebuvo anksčiau. Skubi medicinos pagalba reikalinga tuo atveju, kai staiga krenta kraujo įsisotinimas deguonimi, kurį fiksuoja pulsoksimetras. Gali nutikti ir taip, kad šis biologinis rodiklis mažėja ne staiga, o palaipsniui: tokiu atveju žmogus nejaučia kvėpavimo problemų, bet neturi jėgų, todėl labai svarbu jį sekti nuolatos, o pastebėjus krentančias reikšmes – reaguoti greitai“, – priduria „Camelia“ vaistininkė.

Pranešimą paskelbė: Rita Rauluševičiūtė, UAB „coagency”

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą