Atėjus pavasariui dažnam norisi atsinaujinti ir atsišviežinti. Vienas iš būdų tai padaryti – įnešti naujų spalvų į namų interjerą. Kaip tai padaryti pataria didžiausio baldų salonų tinklo Lietuvoje „Gintaro baldai“ interjero dizainerė Jūratė Sventickienė. Savo ruožtu Vienos universitete Austrijoje dirbanti ir eksperimentinėje spalvų psichologijoje besispecializuojanti mokslininkė dr. Domicelė Jonauskaitė atkreipia dėmesį į spalvų ryšį su žmogaus emocijomis.
Pavasaris įkvepia pokyčiams
J. Sventickienė pastebi, kad lietuviai pavasarį iš tiesų ima aktyviau domėtis įvairiais interjero ir namų apstatymo sprendimais, nevengia imtis pokyčių, o pavasariškas nuotaikas stengiasi atspindėti ir namų aplinkoje. Tam, anot interjero dizainerės, gali pakakti pakeisti keletą dekoro elementų ir išryškinti gamtos spalvas.
„Atšilus orams nebūtinai siekiama labai drastiškų pokyčių, tačiau suteikti namams naujų spalvų tikrai nevengiama. Turbūt lengviausia tai padaryti per dekoro elementus – įvairias vazas, padėkliukus, pledus, pagalvėles, kurių spalvas nesunku derinti prie sienų ir baldų. Šios detalės gali padėti pakeisti namų vaizdą be didelių pastangų ir investicijų. Atnaujinti interjerą taip pat leidžia naujos užuolaidos, kilimai. Atėjus pavasariui lietuviai išties dažnai stengiasi juos pasikeisti“, – sako J. Sventickienė.
Nebijo ryškesnių spalvų
Tiesa, dalis gyventojų kartu su sezonų kaita namuose nori ir ryškesnių permainų, todėl dažnai ieško ir naujų baldų. Interjero dizainerės teigimu, norint pakeisti namų vaizdą gali pasitarnauti tokie lengvai pakeičiami baldai kaip foteliai, žurnaliniai staliukai, pufai ir pan. Anot J. Sventickienės, jų paklausa pavasarį išties išauga.
„Kalbant apie interjere vyraujančias spalvas, pavasarį lietuviai nebijo drąsesnių sprendimų. Dominuoja natūralios, gamtps spalvos ir dažniau pasirenkami ryškesni jų atspalviai. Jau kurį laiką interjere ypač populiari žalia spalva ir įvairūs jos variantai – nuo žolės žalumo iki smaragdinės. Taip pat vis drąsiau pasirenkama geltona spalva, kuri anksčiau nebuvo tokia populiari. Šiandien, pavyzdžiui, net ir sofos gobelenui nevengiama pasirinkti geltonos spalvos“, – sako J. Sventickienė.
Spalvų sąsajos su emocijomis universalios
Savo ruožtu dr. D. Jonauskaitė pažymi, kad spalvinės asociacijos dažniausiai kyla iš gamtos, todėl natūralu, kad pavasarį namuose norima matyti daugiau šviesių, pastelinių, švarių spalvų – pavyzdžiui, geltonos saulės, ryškesnių gėlių žiedų ar žalios augmenijos.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad spalvos su tam tikromis emocijomis skirtingose kultūrose siejamos labai panašiai. Pavyzdžiui, daugelyje šalių geltona siejama su džiaugsmu ir smagumu, raudona su meile bei pykčiu, o juoda – su liūdesiu, baime, neapykanta. Tai matyt lemia ir tam tikrus pasirinkimus pavasarį atnaujinant namus. Tiesa, mūsų komandos 55 šalyse atlikta analizė parodė, kad, pavyzdžiui, geltona spalva kaip džiaugsmingesnė vertinama tuose regionuose, kurie yra labiau nutolę nuo pusiaujo ir lietingesni. Į šią kategoriją, žinoma, patenka ir Lietuva“, – sako dr. D. Jonauskaitė.
Svarbu rinktis sau artimas spalvas
Kartu mokslininkė pažymi, kad, nors spalvos su tam tikromis emocijomis asocijuojasi abstrakčiame, simboliniame lygmenyje, tai nebūtinai reiškia, kad pačios spalvos sukelia emocijas. Net jeigu geltona spalva su džiaugsmu asocijuojasi daugelyje šalių, tai dar nereiškia, jog žmogus vien matydamas šią spalvą būtinai jausis smagiai.
„Namai yra privati erdvė, todėl interjerui reikėtų rinktis tokias spalvas, kurios patinka patiems, kurios sukelia estetinį malonumą. Dizaineriai gali patarti, kurios spalvos dera tarpusavyje, kurios vizualiai didina ar mažina erdves, kurios šiuo metu yra madingos. Visa ši informacija gali padėti priimti asmeninį sprendimą. Spalvų pasirinkimas tam tikra prasme primena muzikos pomėgius. Nors yra nemažai informacijos ir tyrimų apie muzikos bei emocijų ryšį, tačiau taip pat žinome, kad kiekvieno muzikos skonis yra labai individualus“, – sako dr. D. Jonauskaitė.
Be to, mokslininkės teigimu, esama ir nevienareikšmes asociacijas turinčių spalvų. Pavyzdžiui, violetinė yra vienintelė iš visų 12 pagrindinių spalvų kategorijų, neturinti aiškių emocinių asociacijų ir nesanti universali. Tai reiškia, kad violetinė spalva kiekvienam žmogui gali reikšti skirtingas emocijas. Vieniems ji kelia teigiamas asociacijas, nes primena rožinę spalvą ir atrodo mergaitiška. Kitiems violetinė yra neigiama spalva, primenanti laidotuves ir liūdesį. Anot dr. D. Jonauskaitės, tai tik patvirtina, kad spalvų, kaip ir emocijų, pasaulis gali būti pakankamai painus.
Pranešimą paskelbė: Beatričė Mikšytė, UAB „INK agency“