Šildymo sezonas jau prasidėjo, tačiau namuose vis dar šalta? Šią nemalonią situaciją gali lemti pro langus negailestingai besiskverbiantis vėjas ar pagrindinį šilumos šaltinį užstojanti sofa. Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas pabrėžia – net ir neturint galimybių renovuoti daugiabutį, gyventojai gali savarankiškai imtis paprastų veiksmų, kurie padėtų taupyti šilumos energiją bei užtikrintų didesnį komfortą namuose.
„Nors šį sezoną šiluma vilniečiams kainuos mažiau nei Rygos ar Talino gyventojams, dalis miestiečių, gyvenančių nerenovuotuose daugiabučiuose, už ją, deja, mokės daugiau nei galėtų, kadangi dalis šilumos per nesandarias pastato konstrukcijas pabėgs į lauką“, – aiškina pašnekovas.
Jis sutinka, kad nėra geresnio būdo pagerinti namo energetinį efektyvumą nei jį renovuoti – skaičiuojama, kad tuomet gyventojai už šildymą moka bent 40 procentų mažiau. Visgi, pabrėžia J. Paulėkas, nesant bendro sutarimo ar galimybių skirti pakankamai lėšų, kiekvieno buto gyventojai gali atlikti savarankiškus ir kišenei draugiškus veiksmus, kurie sutaupytų nuo 3 iki 15 procentų šilumos. Atitinkamai tai atsispindėtų ir sąskaitoje už šildymą.
Ką daryti, kad šiluma neišeitų „į orą“
„Svarbu suprasti, kad temperatūra namuose priklauso ne vien nuo to, kaip šyla radiatoriai, bet ir nuo to, kaip gerai šiluma išlaikoma būste. Tai turi įtakos ir suvartojamam šilumos kiekiui, kuris lemia sąskaitos dydį. Šilti namai – komandinis darbas, todėl efektyvus šilumos vartojimas priklauso nuo pačių gyventojų pastangų“, – sako specialistas.
Anot jo, vienas svarbiausių faktorių siekiant išlaikyti šilumą namuose yra langai. Specialistas pataria pasirūpinti jų sandarumu. Tą padaryti galima net ir prasidėjus šildymo sezonui.
Ne mažiau svarbu ir taisyklingai vėdinti patalpas: „Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu ilgą laiką. Rekomenduojame tą daryti ne ilgiau kaip 10–15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi.“
Norint, kad kambaryje būtų šilta, reikia tinkamai pasirūpinti radiatoriais: neužstatyti jų baldais, kurie blokuoja šilumos patekimą į patalpas, nedžiaustyti ant jų rūbų ar avalynės, neuždengti sunkiomis užuolaidomis.
Be to, radiatorių skleidžiama šiluma senuose daugiabučiuose neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į sieną, tad norint gyventi šilčiau rekomenduojama ant už radiatorių esančios sienos priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus.
„Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 procentų skleidžiamos šilumos ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais“, – akcentuoja VŠT energetinio efektyvumo vadovas.
Apie problemą kalba per humoro prizmę
Nemalonią situaciją, kai jau šylant radiatoriams, namuose vis tiek tenka šalti, per humoro prizmę vaizduoja ir nauja Vilniaus šilumos tinklų edukacinė kampanija „Ir vėl šildymo sezonas“, skatinanti gyventojus imtis šilumą padedančių taupyti veiksmų.
Kampanijos vizualizacijose vaizduojami personažai, kovai su šalčiu pasitelkę gerai pažįstamus būdus – nuo galvos iki kojų apsivynioję mezginiais, pūkuotomis šlepetėmis, iš rankų nepaleidžiantys karšto vandens pūslės. Taip VŠT siekia atkreipti dėmesį, kad žiemoti daugiabutyje galima ir gudriau.
Pagrindinis kampanijos tikslas – pateikti visuomenei nesudėtingus būdus, kaip kiekvienas šaltuoju metų laiku galime pagerinti komfortą namuose. Taip ne tik atsisakant šilčiausių kojinių bei megztinių, bet ir sumažinant sąskaitas už šildymą.
Ši kampanija – pirmas bendras VŠT darbas su naujais partneriais – integruotos komunikacijos agentūra „co:agency“. Kampanijos metu veiks ir specialus tinklalapis – www.ziemaisilciau.lt. Jame gyventojai gali rasti daugiau praktinių patarimų, kaip taupyti šilumos energiją.
Apie Vilniaus šilumos tinklus
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) yra didžiausias Lietuvoje centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjas. Bendrovė gamina šilumos ir elektros energiją, tiekia šilumą ir karštą vandenį daugiau kaip 220 tūkst. Vilniaus namų ūkių bei įmonių. Bendrovėje dirba beveik 600 darbuotojų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,84 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia 760 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje.
Pranešimą paskelbė: Rytis Gerlikas, UAB „coagency”