mano nuomone egle puosti iprotis atejo is svetimu krastu o kaledos yra svarbiausia krikcioniu svente nes tada gimsta jezus . dovanos dovanojamos todel nes 3 karaliai dovanojo dovanas jezui
Taip Kaledos del to kad gime Jezus Kristus, o dovanos del to kad 3 karaliai dovanas nese Jezui, O eglutes puosemia del to kad sis paprpotys atejo nuo tu laiku kai gime Jezus, zmones ant duru kabindavo egles sakele taip pazymedami kad svencia jezaus gimima…
nu cia visi ziuriu per menkai apsisviete ir patikeje pedofilu kunigu propaganda. Is tikruju ta diena su***ti katalikai pavoge is pagoniu (buvo vadinama Saules svente) mazdaug 4 amziaus vidury, nes paprasciausiai reikejo paskelbti ju ‘superduperstupidhero’ gimimo diena, jie jos kaip savaime suprantama nezinojo, Saules svente kaip tik tiko nes buvo metu pradzioj ir buvo gan populiari, to pasekoje zmones buvo lengviau pripratinti prie savo idiotisku kaledu.
Kalėdos – senoji Saulės grižimo švente, buvo žinoma daugelyje prieškrikšcioniškuju Europos tautų. Tai žiemos tamsybiu nugalėjimo švente, tarytum naujųju metu pradžia. Nuo Kaėdų Lietuvoje diena pradeda ilgeti. Tamsiosios lapkričio ir gruodžio dienos, o dar tamsesnės naktys, eina prie pabaigos. Kai Saulės grįžimo šventė buvo pakeista Kristaus Gimimo švente, lietuviai ja priemė su tokiu pat entuziazmu ir švesdavo nemažiau iškilmingai. Taciau dabartinėse Kalėdose nebegalime rasti daug senuju papročiu, ypac burimu ir ateities speliojimu. Senais laikais Kaledos buvo švenciamos tris dienas. Žemdirbiu tautoje tai buvo įmanoma, nes žiemos viduryje darbai sumažeja, bereikia apsiruošti namuose ir prižiureti gyvulius. Visus kitus darbus lengvai galima atideti velesniam laikui. Pirmoji Kalėdų diena buvo tokia šventa, kad tik pačius butiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti. Niekas nevaikšciojo i svečius, net valgių negamino: buvo valgoma tai, kas pagaminta ankščiau. Kalėdų ryta, dar prieš pusrycius, šeima giedodavo šventas, kalėdines giesmes, paskui vienas kita sveikindavo su šventomis Kalėdomis, o po to jau valgydavo pusryčius. Švenčiant Kalėdas kaime, anksti ryta nuimdavo šiena nuo kučių stalo ir išnešdavo gyvuliams. Nuėmė šieną žiurėdavo, ar daug sekleliu – grudų – iš šieno pribiro. Jeigu ju daug rasdavo, tai ateinančių metų derlius bus labai geras. Kučių stalo šienas buvo padalinamas karvėms, jaučiams ir avelėms. Arkliai to šieno negaudavo, nes Šv. Rašte nerašoma, kad arklys buvo prie gimusio Jezaus tvartelyje. Išeje i lauka, žiuredavo, koks Kalėdų oras. Jeigu Kalėdos baltos – tai Velykos žalios. Jeigu pasitaikydavo, kad per Kalėdas sniegas dar nebuvo padengęs žemės, tai Velykose tikrai snigs. Žmonės taip pat stengdavosi prisiminti, ar nera kam nors skolingi. Visas skolas reikėdavo gražinti prieš Kalėdas, jeigu negražinsi – visus metus turesi vis skolintis ir skolintis. Velesniais laikais žmonės daugiau judėdavo iš namu ir pimaja Kalėdu diena, tačiau nebuvo užmirštama, kad tai Jezaus Gimimo šventė. Pvz., kaimynai susirinkdavo į didesnio ūkininko troba, giedodavo kalėdines ir kitas šventas giesmes, bendrai pasimelsdavo, o tik tada pasirodydavo muzikantai. Šeimininkas ir šeimininkė pirmieji pradėdavo šokti, tuo atidarydami pasilinksminima. Tai buvo oficiali advento pabaiga, nes advento metu linksmintis vengiama, arba net draudžiama. Kalėdu laikotarpis trunka iki Tijų Karalių. Visi vakarai tame laikotarpyje vadinami šventvakariais. Tai gera proga pasisvečiuoti, pasivaišinti, pasilinksminti, nes nereikia dirbti sunkiu darbu – per daug šventa. Kalėdu eglutės Lietuvoje pradėtos plačiau puošti nepriklausomybes metais (ypač antrajame jos dešimtmetyje). Šis paprotys ir daugumas eglutės papuošalu atėjo iš Vokietijos. Papuošalai buvo stikliniai – ivairios figūros: angelai, seneliukai, kareivįliai, varpeliai, burbulai. Taip pat kabindavo saldainius su spalvotais, blizganciais popierėliais, raudonus obuolius, gražius pyragaicius. Vaikai po Kalėdu galėdavo „nusiskinti” skanumynus, o žaisliukai buvo padedami kitiems metams. Kadangi eglutės apšviesdavo tikru žvakuciu liepsnelemis, jos buvo uždegamos tik viena karta – Kūcių vakara po vakarienes. Vėliau eglės šakos jau buvo per daug išdžiuvusios ir žmonės bijodavo gaisro nuo žvakuciu liepsnos. Vokietijoje buvo mada eglutės papuošti Kūčių vakarui, o paskui vėl nuimti žaisliukus ir išmesti eglelę pirmaja Kalėdų diena. Lietuviai šio papročio nesilaike, ir eglutė namuose stovėdavo iki Trijų Karaliu (oficialios Kalėdu laikotarpio pabaigos)..
12 komentarų
snieguole;D
nes reikejo visgi iteisint oficialia persiedimo ir persilakimo diena;DD
kan@pele
taj ce kataliku swente… Jezaus gimimas. TAj wa sugalwojo swente man ir pacej butu idomu kodel apkarsto egles ir kaledu senis atejna…
miau
mano nuomone egle puosti iprotis atejo is svetimu krastu o kaledos yra svarbiausia krikcioniu svente nes tada gimsta jezus . dovanos dovanojamos todel nes 3 karaliai dovanojo dovanas jezui
gete
Taip Kaledos del to kad gime Jezus Kristus, o dovanos del to kad 3 karaliai dovanas nese Jezui, O eglutes puosemia del to kad sis paprpotys atejo nuo tu laiku kai gime Jezus, zmones ant duru kabindavo egles sakele taip pazymedami kad svencia jezaus gimima…
;]
kaledu seny sugalvojo lapiai (laplandijos gyventojai) apsinese nuo grybu ;)))
Swalow
nu cia visi ziuriu per menkai apsisviete ir patikeje pedofilu kunigu propaganda. Is tikruju ta diena su***ti katalikai pavoge is pagoniu (buvo vadinama Saules svente) mazdaug 4 amziaus vidury, nes paprasciausiai reikejo paskelbti ju ‘superduperstupidhero’ gimimo diena, jie jos kaip savaime suprantama nezinojo, Saules svente kaip tik tiko nes buvo metu pradzioj ir buvo gan populiari, to pasekoje zmones buvo lengviau pripratinti prie savo idiotisku kaledu.
ice
man rodos kaledos siekia dar romos laikus, jei neklystu. jei idomu, tai kazkur yra kaledu visa istorija internete, bet visa medziaga anglu kalba…
aTm
Kalėdos – senoji Saulės grižimo švente, buvo žinoma daugelyje prieškrikšcioniškuju Europos tautų. Tai žiemos tamsybiu nugalėjimo švente, tarytum naujųju metu pradžia. Nuo Kaėdų Lietuvoje diena pradeda ilgeti. Tamsiosios lapkričio ir gruodžio dienos, o dar tamsesnės naktys, eina prie pabaigos. Kai Saulės grįžimo šventė buvo pakeista Kristaus Gimimo švente, lietuviai ja priemė su tokiu pat entuziazmu ir švesdavo nemažiau iškilmingai. Taciau dabartinėse Kalėdose nebegalime rasti daug senuju papročiu, ypac burimu ir ateities speliojimu. Senais laikais Kaledos buvo švenciamos tris dienas. Žemdirbiu tautoje tai buvo įmanoma, nes žiemos viduryje darbai sumažeja, bereikia apsiruošti namuose ir prižiureti gyvulius. Visus kitus darbus lengvai galima atideti velesniam laikui. Pirmoji Kalėdų diena buvo tokia šventa, kad tik pačius butiniausius darbus tebuvo leidžiama atlikti. Niekas nevaikšciojo i svečius, net valgių negamino: buvo valgoma tai, kas pagaminta ankščiau. Kalėdų ryta, dar prieš pusrycius, šeima giedodavo šventas, kalėdines giesmes, paskui vienas kita sveikindavo su šventomis Kalėdomis, o po to jau valgydavo pusryčius. Švenčiant Kalėdas kaime, anksti ryta nuimdavo šiena nuo kučių stalo ir išnešdavo gyvuliams. Nuėmė šieną žiurėdavo, ar daug sekleliu – grudų – iš šieno pribiro. Jeigu ju daug rasdavo, tai ateinančių metų derlius bus labai geras. Kučių stalo šienas buvo padalinamas karvėms, jaučiams ir avelėms. Arkliai to šieno negaudavo, nes Šv. Rašte nerašoma, kad arklys buvo prie gimusio Jezaus tvartelyje. Išeje i lauka, žiuredavo, koks Kalėdų oras. Jeigu Kalėdos baltos – tai Velykos žalios. Jeigu pasitaikydavo, kad per Kalėdas sniegas dar nebuvo padengęs žemės, tai Velykose tikrai snigs. Žmonės taip pat stengdavosi prisiminti, ar nera kam nors skolingi. Visas skolas reikėdavo gražinti prieš Kalėdas, jeigu negražinsi – visus metus turesi vis skolintis ir skolintis. Velesniais laikais žmonės daugiau judėdavo iš namu ir pimaja Kalėdu diena, tačiau nebuvo užmirštama, kad tai Jezaus Gimimo šventė. Pvz., kaimynai susirinkdavo į didesnio ūkininko troba, giedodavo kalėdines ir kitas šventas giesmes, bendrai pasimelsdavo, o tik tada pasirodydavo muzikantai. Šeimininkas ir šeimininkė pirmieji pradėdavo šokti, tuo atidarydami pasilinksminima. Tai buvo oficiali advento pabaiga, nes advento metu linksmintis vengiama, arba net draudžiama. Kalėdu laikotarpis trunka iki Tijų Karalių. Visi vakarai tame laikotarpyje vadinami šventvakariais. Tai gera proga pasisvečiuoti, pasivaišinti, pasilinksminti, nes nereikia dirbti sunkiu darbu – per daug šventa. Kalėdu eglutės Lietuvoje pradėtos plačiau puošti nepriklausomybes metais (ypač antrajame jos dešimtmetyje). Šis paprotys ir daugumas eglutės papuošalu atėjo iš Vokietijos. Papuošalai buvo stikliniai – ivairios figūros: angelai, seneliukai, kareivįliai, varpeliai, burbulai. Taip pat kabindavo saldainius su spalvotais, blizganciais popierėliais, raudonus obuolius, gražius pyragaicius. Vaikai po Kalėdu galėdavo „nusiskinti” skanumynus, o žaisliukai buvo padedami kitiems metams. Kadangi eglutės apšviesdavo tikru žvakuciu liepsnelemis, jos buvo uždegamos tik viena karta – Kūcių vakara po vakarienes. Vėliau eglės šakos jau buvo per daug išdžiuvusios ir žmonės bijodavo gaisro nuo žvakuciu liepsnos. Vokietijoje buvo mada eglutės papuošti Kūčių vakarui, o paskui vėl nuimti žaisliukus ir išmesti eglelę pirmaja Kalėdų diena. Lietuviai šio papročio nesilaike, ir eglutė namuose stovėdavo iki Trijų Karaliu (oficialios Kalėdu laikotarpio pabaigos)..
Panele 22m.
Kaledos svenciamos del to, kad gime JEZUS KRISTUS!!!!!
dejau ant visu
netikiu Dievu,jo nera ir kaledos tik zmoniu prasimanymai!!!!
:P~
xex..to miau-> teij tipo mes visi esam dievaij 😀 nes gaunam dovanas ;DDDDD
Živile
Kaledos – pats nuostabiausias metu laikas :D. tada prabunda Kaledu dvasia. tada norisi dariti tik gera.