Nors pandemija pernai lėmė mažesnį vandens suvartojimą, auditorių patvirtintais duomenimis, didžiausios Lietuvoje vandentvarkos įmonės „Vilniaus vandenys“ pajamos 2020 m. siekė 37,27 mln. eurų ir buvo 4,05 mln. eurų arba 12 proc. didesnės nei 2019 m. Pajamų augimą lėmė pernai atstatytas bendrovės teikiamų paslaugų kainų bazinis lygis bei nuoseklios bendrovės investicijos į veiklos efektyvumą ir modernizavimą, paslaugų krepšelio plėtrą.
„Vilniaus vandenų“ pajamos iš geriamojo vandens tiekimo paslaugų pernai sudarė 14,56 mln. eurų – 13 proc. daugiau nei 2019 m. Nuotekų tvarkymo veikloje pajamos lyginamuoju laikotarpiu pakilo 15 proc. ir siekė 18,75 mln. eurų. Labiausiai – beveik 3 kartus – praėjusiais metais augo bendrovės pajamos iš nereguliuojamos veiklos. Išplėtusi paslaugų krepšelį ir klientams pasiūliusi naujas paslaugas bei prijungimo prie centralizuotų sistemų paslaugas „iš vienų rankų“, 2020 m. bendrovė iš nereguliuojamos veiklos papildomai gavo 260 tūkst. eurų pajamų.
Tuo tarpu vandens suvartojimas pernai sumenko. Per 2020 m. „Vilniaus vandenų“ klientai suvartojo 27,98 mln. kub. metrų geriamojo vandens. Tai 2 proc. arba 458 tūkst. kub. m mažiau nei 2019 m. Labiausiai – 6 proc. sumenko juridinių asmenų, ypač smulkaus verslo, vandens suvartojimas.
„Pandemijos ir karantino pasekmės verslui, taip pat ir mūsų veiklai vis labiau akivaizdžios. Praėjusiais metais drastiškai pradėjęs mažėti vandens suvartojimas verslo segmente šiemet ir toliau tęsiasi. Tad pajamų augimą pernai pavyko išlaikyti tik išplėtus paslaugų spektrą – pasiūlius jiems ir naujas, ir patogesnes jau esamas paslaugas, investuojant į išmanią vandens apskaitą, efektyvinant veiklą ir mažinant sąnaudas“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.
Pasak bendrovės vadovo, dar niūresnė vartojimo atžvilgiu yra šių metų pradžia, per pirmuosius tris šių metų mėnesius, vandens vartojimas yra sumenkęs dar vidutiniškai 10 proc., lyginant su praėjusiais metais.
2020 m. bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pasiekė 6,31 mln. eurų ir išlaikė augimą net įvertinus atidėjinius – lėšas, atidėtas mokesčiams dėl šių metų liepą Aplinkos apsaugos departamento sprendimo bendrovei skirti mokestinę prievolę už ftalatus bei fenolius, kurių valymo technologijų dar tik ieškoma. Su šiuo aplinkosaugininkų sprendimu bendrovė kategoriškai nesutinka ir sprendimą yra užginčijusi teismui. Palyginimui, 2019 bendrovės EBITDA buvo 6,16 mln. eurų.
„Savivaldybės tikslas yra kaip įmanoma priartinti bendrovės veiklą prie žmonių ir jų poreikių – koncentruojamasi į patogesnes ir kokybiškesnes vandentvarkos paslaugas, todėl didžiausią pajamų augimą stebime naujai pasiūlytų paslaugų kategorijose. Tuo tarpu sumažinti išlaidas padeda kryptingos investicijos į aplinkosaugą. Nors sprendimai – brangūs, jie yra tvarūs ir ilgalaikiai. Jau keletą metų iš eilės dėl šios priežasties įmonės akcijas valdančios savivaldybės atsisako dividendų ir skiria uždirbtas lėšas aplinkai draugiškiems sprendimams diegti“, – sako Valdas Benkunskas, Vilniaus miesto vicemeras.
Pernai bendrovė „Vilniaus vandenys“ prioritetinį dėmesį skyrė veiklos efektyvinimui ir sąnaudų mažinimui. Griežčiau kontroliuojant teršalų koncentraciją ir didinant nuotekų išvalymo efektyvumą buvo fiksuojama mažesnė aplinkos tarša, todėl bendrovei mokesčiams skirtas veiklos sąnaudas pavyko sumažinti iki 0,2 mln. eurų. 0,8 mln. eurų buvo sumažintos ir remonto bei techninės priežiūros sąnaudos, 0,12 mln. eurų – transporto sąnaudos. Bendros „Vilniaus vandenų“ veiklos sąnaudos 2020 m. siekė 39,3 mln. eurų. Didžiausią jų dalį sudarė darbo užmokesčio ir susijusių mokesčių sąnaudos.
Praėjusiais metais „Vilniaus vandenys“ pradėjo įgyvendinti rekordinį – 109 mln. eurų siekiantį investicinį planą. Į infrastruktūrą ir plėtrą bendrovė investavo 15,27 mln. eurų. Bendras nutiestų vandentiekio tinklų ilgis 2020 m. sudarė 24,8 km, o nuotekų surinkimo – 25,3 km. Tai suteikė galimybę prie vandentiekio tinklų prisijungti 1147 namų ūkiams, prie nuotekų tinklų – 1320 namų ūkiams.
„Vilniaus vandenys“ pernai įdiegė ir 5600 išmaniųjų vandentiekio rodmenų nuskaitymo įrenginių, kurių diegimui pirmą kartą regione buvo panaudota nauja siaurajuosčio daiktų interneto technologija. Tai leido bendrovei atsakingiau naudoti gamtos išteklius, greičiau pastebėti ir likviduoti avarijas bei veikti efektyviau.
„Praėjusiais metais brėžėme naujas gaires aplinkosaugos srityje. Ne tik pradėjome didžiausios Lietuvoje nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbus, bet ir vykdėme draugišką aplinkai infrastruktūros plėtrą, uždegėme žalią šviesą spartesniam atsinaujinančių energetinių šaltinių veikloje panaudojimui, žaliosios energijos gamybai, padėjome pamatus ateities technologijų vandentvarkoje, tokių kaip dumblo, riebalų surinkimo ir perdirbimo, tretinio nuotekų valymo diegimui. Šios investicijos koreguoja mūsų pelno rodiklius, jų atsiperkamumo dar taip pat reikės palaukti, tačiau suvokiame, kad turime imtis lyderystės jau dabar ir patys kurti ateities vandentvarką“, – sako M. Švaikauskas.
„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė, tiekianti geriamąjį vandenį ir tvarkanti nuotekas daugiau nei 263 tūkst. klientų. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų.
2020 m. „Vilniaus vandenys“ rezultatus jau patvirtino nepriklausomi auditoriai. Artimiausiu metus juos dar turi patvirtinti bendrovės akcininkai.
Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners“
