Gamta ir gyvūnai

Nelygybės ir klimato kaitos problemos: kaip jas padeda spręsti migrantai?

Daumantas Dvilinskas, bendrovės „TransferGo“ vadovas ir vienas įkūrėjų

Vakarų šalių istorija ir vystymasis visais laikais buvo neatsiejami nuo migracijos procesų. Nepaisant to, šiandien su jais susiję klausimai daugelyje šalių yra itin jautrūs. Dažnai migracijos baiminamasi ir jai priešinamasi. Visgi yra daugiau nei pakankamai pagrindo manyti, kad XXI a. migracija yra ne tik neišvengiama, bet ir reikalinga, nes padeda spręsti socialinio teisingumo, pajamų nelygybės ir netgi klimato kaitos problemas.

Kam migracija naudinga?

Diskusijos dėl migrantų šiandien dažnai yra susijusios su jų skirstymu į pabėgėlius ir vadinamuosius ekonominius migrantus. Pirmųjų migraciją dar linkstama pateisinti, o į antruosius paprastai žiūrima gerokai priešiškiau. Šis priešiškumas neretai susijęs su manymu, kad iš migracijos išlošia tik patys migruojantys asmenys, o ne juos priimančios šalys. Visgi faktai rodo ką kitą.

Geriausias pavyzdys – Jungtinės Valstijos, į kurias kiekvienais metais atvyksta daugiau nei milijonas įvairiai klasifikuojamų migrantų. JAV iš atvykėlių gauna didžiulę naudą. Skaičiuojama, kad 2016 m. migrantai per užimamas ir sukuriamas darbo vietas prie JAV bendrojo vidaus produkto pridėjo solidžius 2 trln. JAV dolerių. Į atskirų valstijų ir federalinį biudžetus 2018 m. iš migrantų surinkta beveik 460 mlrd. JAV dolerių, o į šalį iš svetur atvykusių gyventojų perkamoji galia siekė 1,2 trln. JAV dolerių ir svariai prisidėjo prie vidaus vartojimo šalyje.

Reikšminga migrantų įtaka stabiliam valstybių ekonomikų funkcionavimui aiškiai juntama ir Europoje. Užtenka prisiminti, kiek chaoso kilo 2020 m., kai dėl pandemijos buvo apribotos sezoninių darbuotojų galimybės atvykti dirbti į Vakarų Europos valstybes arba kai dėl „Brexit“ ir sumažėjusio migrantų darbininkų srauto Didžioji Britanija patyrė vežėjų krizę. Ir tai tik viena monetos pusė – migracija ne ką mažiau svarbi ir migrantų gimtosioms šalims. Tačiau prie jų dar grįšime.

Išsivysčiusios šalys be migrantų išsiversti negali

Ekonominis migrantų indėlis ypač svarbus senstančiose visuomenėse, kur darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja. Tai, be abejo, galioja Europai – pavyzdžiui, 2001 m. vienam vyresniam nei 65 metų Europos Sąjungos gyventojui teko kiek mažiau nei 4 darbingo amžiaus gyventojai, o 2019 m. šis santykis tapo 1 ir mažiau nei 3. Prognozuojama, kad 2050 m. vienam vyresniam nei 65 metų europiečiui teks mažiau nei 2 darbingo amžiaus žmonės. Šios demografinės tendencijos lemia ekonominius iššūkius, kuriuos įveikti gali padėti migracija.

Jau ir šiandien verslai Lietuvoje susiduria su nemenkais sunkumais ieškodami reikiamų darbuotojų ir vis labiau priklauso nuo darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Realybė tokia, kad, išsivysčiusioms valstybėms norint išlaikyti konkurencingumą, produktyvumą ir ekonomikos augimą, migrantai yra būtini.

Migracija kaip klimato kaitos padarinys ir sprendimas

Visgi pragmatiniais argumentais už migraciją apsiriboti nereikėtų. Mano įsitikinimu, teisė ir galimybė migruoti visų pirma yra socialinio teisingumo klausimas. Visi žmonės turėtų turėti teisę į geresnį gyvenimą, išvengti karų, persekiojimo, nepriteklių ir gamtos katastrofų nulemtų padarinių. Nereikėtų pamiršti, kad daugelis veiksnių, kurie priverčia žmones palikti gimtuosius namus, nuo jų pačių nepriklauso ir yra nulemti struktūrinių priežasčių. Karai yra akivaizdžiausias pavyzdys, tačiau lygiai taip pat pasaulyje matysime vis daugiau vadinamųjų klimato pabėgėlių. Jie daugiausia bėga iš besivystančių šalių, neturinčių pakankamai išteklių sušvelninti padarinių procesus, už kuriuos daugiausia atsakingos esamos ir buvusios industrinės supergalios.

Klimato kaita neabejotinai tik paskatins migracijos procesus. Tačiau laisvas žmonių judėjimas ilgesnėje perspektyvoje gali prisidėti prie ekologinės krizės sprendimo. Migracija paprastai yra susijusi su socialiniu mobilumu į viršų (angl. upward social mobility). Įsitvirtinę naujoje šalyje žmonės neretai gali uždirbti daugiau ir gyventi geriau. O su geresniu gyvenimu didėja ir galimybės bei noras rūpintis ne tik savo gerove, bet ir planetos išsaugojimu.

Migracija kaip pajamų perskirstymo mechanizmas

Jungtinių Tautų duomenimis, Šiaurės Amerikos gyventojų pajamos yra maždaug 16 kartų didesnės nei, pavyzdžiui, Užsachario Afrikos. Toks atotrūkis neleidžia besivystančioms valstybėms skirti pakankamo dėmesio tinkamai socialinei infrastruktūrai kurti bei paslaugoms ir juo labiau aplinkos apsaugos bei tvarumo klausimams. Migracija padeda bent iš dalies nukreipti pajamų nelygybės problemą ir suteikia neturtingesnių pasaulio šalių gyventojams kelią vidurinės klasės link.

Migrantų piniginės perlaidos padeda kelti ir gimtosiose šalyse likusių artimųjų gyvenimo lygį. Tokios piniginės perlaidos kartais sudaro reikšmingą emigracijos šalių ekonomikų dalį. Pavyzdžiui, Pasaulio banko duomenimis, piniginės emigrantų perlaidos 2017 m. siekė beveik trečdalį Haičio bendrojo vidaus produkto. Iš viso 2021 m. migrantai į žemų ir vidutinių pajamų šalis persiuntė maždaug 580 mlrd. eurų. Tad migracija veikia kaip savotiškas globalus pajamų perskirstymo mechanizmas, padedantis pasaulyje plėsti vidurinę klasę, kartu didina galimybes bendromis pastangomis kovoti su klimato kaita.

Taigi migracija gali būti išties svarbi sprendžiant globalias problemas. Priešinimasis migracijai, jos demonizavimas ar kriminalizavimas šią priemonę atima. Dėl to norintys gyventi teisingesniame, visiems žmonėms galimybių suteikiančiame ir aplinkosauginius iššūkius įveikti geriau pasirengusiame pasaulyje turėtų tvirtai pasisakyti už teisę migruoti. Žinoma, nereikėtų įtikėti, kad tik migracija gali išspręsti visas pasaulio problemas. Valstybės turėtų stengtis sukurti savo piliečiams tokias gyvenimo sąlygas, nuo kurių nesinorėtų bėgti ir ieškoti geresnio gyvenimo svetur. Visgi atimti iš žmonių tokią galimybę taip pat nebūtų sąžininga.

Pranešimą paskelbė: Renata Rimkutė, UAB ADVERUM

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą