Tarp populiariausių tvarios miestų plėtros strategijų yra miestų tankinimas. JT agentūra Habitat akcentuoja, kad siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus, gyventojų tankumas turi būti didesnis nei 150 gyv./ha. Nors miestų tankinimas lyg ir neišvengiamas, tačiau jo poveikis – daugiavektorinis, tad norint, kad Lietuvos miestai būtų gyvybingi, atsparūs pokyčiams, svarbu atsižvelgti į skirtingas tankinimo proceso poveikio sferas – išlaikyti jų pusiausvyrą. Tam reikia žinių. Jų ieškodama, Architektūros kokybės vystymo asociacija su partneriu – portalu sa.lt („Statyba ir architektūra“)  – inicijavo 6 nuotolinių paskaitų ciklą „Subalansuotas miestų tankinimas“, kurias skaitys įvairių sričių ekspertai iš Lietuvos ir užsienio. Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic“. Paskaitose laukiami profesionalai ir visi, kam…

Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, pirminės būsto rinkos Vilniuje ir Kaune pirmąjį naujų metų mėnesį pabaigė gan ryškiu spurtu: pagal sausį sudarytų sandorių skaičių Kaune tai buvo geriausias rezultatas per paskutinius 18 mėn., Vilniuje – trečias per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu, Klaipėdoje „laimikis“ kol kas nedžiugina. Taip pat sausis pasibaigė žemiausiu nuo 2023 m. birželio Euribor rodikliu – jis sumažėjo iki 3,836 proc. Sausį aukščiausia jo reikšmė buvo 3,944 proc., absoliučiai aukščiausia, spalį – 4,143 proc. „Citus“ skaičiuojamas įperkamumo indeksas dviejų asmenų kartu su paskola perkamam būstui Vilniuje paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 55,18 kv. m. Tai yra kiek erdvesnis dviejų arba kompaktiškas trijų kambarių būstas. Kaune šis rodiklis siekė…

Pusė nuosavo būsto neturinčių ir jį įsigyti ateityje ketinančių Lietuvos gyventojų dabar to nedaro dėl nepakankamų pajamų, rodo naujausia „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Vis dėlto, palyginus su gyventojais Latvijoje ir Estijoje, žmonės Lietuvoje kur kas pozityviau nusiteikę dėl daugelio kaimynus neraminančių priežasčių. Apklausa rodo, kad Lietuvoje dažniausia priežastis, stabdanti gyventojus nuo savo būsto įsigijimo, yra nepakankamos pajamos (49 proc.). 39 proc. gyventojų nurodo, kad neturi pakankamos sumos pradiniam įnašui, 38 proc. žmonių stabdo bendra ekonominė situacija, dar 37 proc. neįsigyja būsto dėl šiuo metu esančių aukštų palūkanų normų. Apie ketvirtadalį respondentų nurodė, kad būsto neįsigyja dabar, nes jaučia neužtikrintumą dėl ateities, 14 proc. teigia, kad neranda jų poreikius atitinkančio…

Buvęs nekilnojamojo turto (NT) agentas Igor Petrenko teigia atradęs neužpildytą nišą būsto nuomos rinkoje. Pasak jo, besikeičianti geopolitika ir pasaulį supurčiusi COVID19 pandemija pakoregavo nuomos įpročius, itin smarkiai išaugino trumpalaikės nuomos paklausą, tačiau esamos nuomos platformos neatliepia vartotojų lūkesčių. Panašu, kad vilnietis verslininkas teisingai suprato rinkos poreikius, nes jo įkurtas nemokamas nuomos portalas Rentu.lt per porą mėnesių pritraukė net 1000 įvairių nuomos pasiūlymų. Būsto nuomos segmentui ir toliau augant, vyras ragina suspėti „įšokti į traukinį“ ir kitus NT vystytoju, plačiau reklamuoti savo siūlomas apgyvendinimo paslaugas.  Būstų nuomotojus patraukia funkcionalumu Rentu.lt įkūrėjas I. Petrenko atvirai dalinasi, kad tokį portalą sukūrė iš asmenine patirtimi suprasto poreikio. Dar dirbdamas su nekilnojamu turtu jis…

Praėjusį penktadienį, į Klaipėdoje vykusią konferenciją „Vartai į jūrą. Lietuvos uostų proveržis”, kurią inicijavo Klaipėdos regiono savivaldybės ir Lietuvos buriuotojų sąjunga,  susirinko Lietuvos valdžios atstovai, tarp kurių ir Eurokomisaras, ministrai, Lietuvos kariuomenės vadas, pajūrio savivaldybių merai bei du šimtai kiti suinteresuoti asmenys.  Pusdienį trukusiame susibūrime, konferencijos dalyviai diskutavo apie Lietuvos uostų plėtros reikšmę ir neslepė ambicijų tapti Baltijos jūros centru. Buvęs ilgametis Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, šios konferencijos iniciatorius – Robertas Dargis, pabrėžė, kad drauge su Lietuvos buriuotojų sąjunga pirmiausia siekia atkreipti dėmesį ir keisti požiūrį, tai būtų pirmieji žingsniai link jūrinių galimybių įveiklinimo. Buvo priimtas bendras sutarimas, kad būtina keisti požiūrį į jūros infrastruktūros vystymą, sukurti strateginę programą, kuri…

Pastaruoju metu būsto įperkamumas Lietuvoje mažėjo ir viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų bei skambių, net apokaliptinių antraščių. Tačiau, ką jis iš tiesų reiškia būsto pirkėjams, koks jis buvo anksčiau, kokius faktorius reikia vertinti ieškant sprendimo, ar būstą pirkti, informacijos nėra daug. Konstatuojamas tik faktas: įperkamumas dabar blogas. „Būsto įperkamumą komentuoja daug kas, tačiau dažnai apsiriboja apibendrinimu, kad „įperkamumas yra istorinėse žemumose“ arba dar geriau – „būstas yra neįperkamas“. Tai žmonės ir nustoja pirkti – vis tiek nepavyks. Iš tiesų, reikalas yra kiek sudėtingesnis ir yra būtina tai paaiškinti pirkėjams, ieškantiems būsto“, – akcentuoja kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ vyr. analitikė Eglė Savostė. Ji pabrėžia, kad įperkamumas gali būti…

Kuršių nerijoje, vos tik leidus orams, bus pradėti rekonstruoti du paskutinieji populiaraus pėsčiųjų ir dviračių tako, jungiančio Smiltynę su Nida ruožai. Taip pat bus sutvarkyti takai, jungiantys Preilos ir Pervalkos miestelius su pagrindiniu krašto keliu bei pajūriu. Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu darbus už 12,5 mln. eurų atliks tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“, kuriai buvo patikėtas ir ankstesnis Smiltynės dviračių ir pėsčiųjų tako rekonstrukcijos etapas. Rekonstruoti dviračių tako ruožai, kaip ir jau suremontuotose atkarpose, taps gerokai erdvesni – jie bus praplėsti nuo 1,5 m iki 3,5 m, o Naglių gamtinio rezervato zonoje dėl galiojančių aplinkosauginių reikalavimų – iki 2,5 m pločio. Šalia dviračių tako keliautojų patogumui bus…