Valstybinė kultūros paveldo komisija palankiai vertina Vyriausybės paskelbtą sprendimą dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ateities, pabrėždama šio objekto architektūrinę ir simbolinę svarbą. Paveldo komisija tikisi, kad būsimi veiksmai padės išsaugoti šią XX a. brutalizmo šedevero vertybę ir užtikrins pastato prasmingą viešąją paskirtį. „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – tai ne tik išskirtinės architektūros objektas, bet ir atminties vieta. Džiaugiamės, kad po ilgo delsimo ledai pajudėjo, ir tikimės, kad tolesni sprendimai bus orientuoti į paveldosaugos principus ir viešąjį interesą. Šis objektas liudija XX a. architektūrinę mintį ir kolektyvinę atmintį – tai paveldas, kurio vertė slypi ne vien konstrukcijose, bet ir jo vietoje valstybingumo ir miesto istorijoje“, – sako Paveldo komisijos…

Natūralios šviesos teikiama nauda neabejoja niekas. Pasauliniai tyrimai rodo, kad maždaug 8 iš dešimties darbuotojų laiko natūralią dienos šviesą svarbiausia geros darbo aplinkos savybe. Maža to, natūrali šviesa siejama tiek su didesniu darbingumu, tiek su geresne sveikatos būkle. Dėl šios priežasties, vykdant pastatų remonto ir atnaujinimo projektus didelis dėmesys skiriamas į patalpas patenkančiai šviesai, o ten, kur šviesos patekimas ribotas – šiuolaikiškiems apšvietimo sprendimams. Natūralios šviesos naudą galima vardinti ir vardinti. Tai patvirtina ir Turto banko užsakymu „Spinter“ atlikta apklausa, kuri atskleidžia, kad biurai, kuriuose gausu natūralios šviesos, darbuotojams atrodo jaukesni, modernesni ir pozityvesni. Tokiose erdvėse darbuotojai jaučiasi labiau vertinami, o įmonės rūpinimasis jų gerove gerina bendrą darbo atmosferą. Jei…

Kairiajame Nemuno krante kylantį Kauno „Nemunaičių“ kvartalą formuos ir pasaulinio garso architektų studija „Schmidt Hammer Lassen“ (SHL). Danų architektai tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse laimėjo pirmąją vietą ir projektuos dalį naujo kvartalo. SHL yra žinomi įvairių didelio masto transformacijos projektų autoriai, įskaitant aukščiausią pasaulyje medinį bokštą „Rocket & Tigerli“ Šveicarijoje bei urbanistinį pakrantės miestelį „Commonwealth Pier“ Bostone. „Nemunaičių“ kvartale jie bendradarbiaus su Kauno A. Kančo architektų komanda, projektavusia Kauno doką. „Kairiajame Nemuno krante augantis naujas miesto centras – tai unikali galimybė Kaunui kurti šiuolaikišką, gyvą ir bendruomenišką miesto dalį. Pasitelkę pasaulyje pripažintus architektus, siekiame, kad „Nemunaičių“ kvartalas būtų ne tik novatoriškas ir estetiškas, bet ir darniai įsilietų į miesto…

Lietuvos klimatas – kontrastingas: žiemos drėgnos ir šaltos, vasaros – karštos, o patalpų vėdinimas dažnai nepakankamas. Tokios sąlygos skatina pelėsio susidarymą, kuris ne tik ardo konstrukcijas, bet ir kenkia sveikatai. Tačiau sprendimas egzistuoja – tai natūrali medinė statyba, kuri ne tik padeda išvengti pelėsio, bet ir sukuria sveiką mikroklimatą. Vienas ryškiausių šios srities lyderių – „Honka“, pasaulyje garsėjantis natūralių medinių namų gamintojas. Natūrali mediena – gyvas kvėpuojantis organizmas „Honka“ naudoja arktinių pušų medieną, kuri pasižymi tankia struktūra, išskirtiniu ilgaamžiškumu ir natūraliu drėgmės reguliavimu. Mediena sugeria perteklinę drėgmę iš aplinkos ir ją atiduoda, kai oras sausas – taip palaikomas optimalus vidaus mikroklimatas. Dėl šios savybės pelėsis neturi sąlygų veistis, o gyventojai kvėpuoja natūraliai švariu…

Praėjus daugiau nei metams nuo Statybos įstatymo pakeitimų, reikalaujančių 100 proc. pastato baigtumo prieš būsto notarinį pardavimą, verta pažvelgti atgal ir įvertinti – ar ši tvarka pasiekė tikslų, ar turėjo daugiau šalutinių pasekmių, kurios labiau apsunkino nei pagerino gyventojų padėtį? „Naujieji reikalavimai taikomi tik po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datos išduotiems statybų leidimams. Kaip tik šiemet galėtų baigtis pirmųjų pagal naująją tvarką plėtojamų projektų statybos, tad reikalavimai ima veikti realiai“, – sako kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ teisininkas Silvestras Sušickis, komentuojantis reikalavimo poveikį būsto pirkėjams ir rinkai. Aplinkos ministerija šį sprendimą pristatė kaip priemonę apsaugoti gyventojus nuo situacijų, kai projektas neužbaigiamas iki galo, nors pinigai paimami. Teoriškai skamba logiškai.…

Krašto apsaugos ministerija investuoja į kokybiškas karių gyvenimo ir tarnybos sąlygas, planuojamos naujos valgyklos Lietuvos kariuomenės daliniams Kazlų Rūdoje, Marijampolėje ir Tauragės rajone. Bendras investicijų mastas siekia apie 8,6 mln. eurų. Pirmąsias dvi valgyklas planuojama pastatyti iki 2027 metų pirmojo ketvirčio. „Vykdome modernių valgyklų projektavimo darbus, nes sisteminga maitinimo infrastruktūros plėtra stiprins Lietuvos kariuomenės patrauklumą, užtikrins kokybiškas karių gyvenimo ir tarnybos sąlygas bei efektyvų maitinimo organizavimą. Šie projektai yra dalis platesnės karinės infrastruktūros modernizavimo programos“, – sako infrastruktūros klausimus kuruojanti krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė. Kazlų Rūdos Brigados generolo Kazio Veverskio poligone rengiamas projektas modulinės valgyklos. Projekto vertė siekia apie 3,2 mln. eurų, o valgyklą planuojama pastatyti 2027 metų pirmąjį…

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 217 tūkst. migrantų, tarp jų – ir pabėgėliai bei prieglobsčio prašytojai, kurie dėl karo, politinio nestabilumo ar persekiojimo buvo priversti palikti savo gimtąją šalį. Nors prieglobstį Lietuvoje gavę žmonės ieško galimybių kurti naują gyvenimą, jų kelias link savarankiško gyvenimo yra kupinas iššūkių. Ypač opi problema yra būsto paieška. Prieglobsčio prašytojo integracija Lietuvoje prasideda nuo apgyvendinimo viename iš keturių valstybės įkurtų priėmimo centrų – Pabradėje, Vilniuje, Rukloje ir Girionyse. Čia pabėgėliai gyvena tiek, kiek trunka jų prieglobsčio bylos nagrinėjimas Migracijos departamente. Gavę pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą, jie pradeda rengtis savarankiškam gyvenimui Lietuvoje. Priėmimo ir integracijos agentūros (toliau – Agentūra, aut. past.) direktorius Gediminas Pocius…

Startuoja tęstinio „EIKA Development“ butų projekto Visoriuose „Metų laikai“ trečiojo etapo statybos ir pardavimai. Šiame etape iškils dar trys nauji namai, kuriuose suplanuota 130 naujų butų ir 10 komercinių patalpų. Investicijos į trečiąjį projekto etapą sieks daugiau nei 16 mln. eurų, statybas planuojama baigti pirmąjį 2027 m. ketvirtį. 130 naujų butų viename populiariausių Vilniaus būsto projektų  Prieš trejus metus pradėtas vystyti A++ energinės klasės projektas „Metų laikai“ sostinės naujos statybos būsto rinką jau papildė 6 gyvenamaisiais namais su 289 butais ir pastaruosius dvejus metus tapo vienu populiariausių ekonominės klasės NT pirkėjų pasirinkimų Vilniuje. Darbų metu rekonstruota ir Visorių g. – įrengtas eismo žiedas, dviračių takas, erdvė bendruomenei. Liepos mėnesį „EIKA…

Viena didžiausių Baltijos šalyse pastatų priežiūros paslaugas teikianti bei inžinerinius ir technologinius sprendimus kurianti įmonių grupė „Civinity“ baigė pirmosios iki 50 mln. Eur vertės obligacijų programos dalies platinimą ir už 10 proc. metines palūkanas iš investuotojų pasiskolino 10,35 mln. Eur.  Pirmąjį obligacijų programos platinimo etapą „Civinity“ valdybos pirmininkas Deividas Jacka laiko sėkmingu:  „Šia emisija pritraukėme didžiausią investicijų sumą „Civinity“ istorijoje – tai svarbus ženklas, kad judame teisinga kryptimi. Ypač džiugu matyti, jog investuotojai visose Baltijos šalyse mus atpažįsta ir vertina – obligacijos sulaukė paklausos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje,“ – sako D. Jacka.  Anksčiau viešųjų obligacijų emisijų būdu bendrovė buvo pritraukusi po 8 mln. eurų 2021 ir…