Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre įvyks Nacionalinių architektūros apdovanojimų ceremonija. Jos metu bus paskelbti šių apdovanojimų laureatai 9 kategorijose ir Didžiojo prizo nugalėtojas. Laureatams bus įteiktas meninio dizaino apdovanojimas, kurį šiais metais atnaujino menininkė Aistė Ambrazevičiūtė. 2025-aisiais Lietuvos Nacionaliniai architektūros apdovanojimai pasiekė naują kokybinį etapą – tai liudija ne tik gausus paraiškų skaičius, bet ir visapusiškai sustiprintas apdovanojimų turinys: plati, tarpdisciplininė vertinimo komisija, viešai prieinama ir profesionaliai kuruojama nominantų komunikacija bei kryptingas dėmesys architektūros viešinimui plačiajai visuomenei. Šie apdovanojimai tampa ne tik profesinio įvertinimo forma, bet ir valstybinio lygmens diskusijos platforma, kurioje svarstoma, kokią architektūrą norime matyti šiandien ir perduoti rytojui. Architektūra traktuojama ne vien kaip fizinis…
„Via Lietuva“: „Via Baltica“ rekonstravimas vyksta įspūdingu tempu – trečiadienį magistralėje įsigalioja eismo pokyčiai
AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos, tačiau eismo dalyviai kairiąja naujai nutiestos magistralės eismo juosta (Lenkijos link) važiuos jau šią vasarą. Eismo dalyviai turėtų žinoti, jog trečiadienį eismas A5 keliu (nuo 91 km) iki Lietuvos ir Lenkijos sienos (97,4 km) bus paleistas naujai nutiestos automagistralės kairiąja puse. Liepos pabaigoje planuojama, kad eismas kaire puse vyks jau visu rekonstruoto ruožo ilgiu: nuo 85 iki 97,4 km. Į Lenkiją ir iš jos vykstantys vairuotojai gali savo…
Summus Capital OÜ obligacijų platinimo rezultatai: paklausa ženkliai viršijo pasiūlą
2025 m. birželio 20 d. baigėsi 30 mln. eurų vertės Summus Capital OÜ viešasis obligacijų platinimas, kuriame paklausa ženkliai viršijo pasiūlą. Platinimas vyko remiantis Estijos finansų priežiūros tarnybos patvirtintu prospektu. Viešojo platinimo paklausa siekė 38,3 mln. eurų, o jame dalyvavo 977 unikalūs investuotojai. Mažmeniniai investuotojai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos pateikė paraiškų už 25,7 mln. eurų (67 proc. visos paklausos), o paklausa iš institucinių investuotojų siekė 12,6 mln. eurų (33 proc.). Pagal šalis, Estijos investuotojai teikė pavedimus įsigyti obligacijų už 17,8 mln. eurų (47 proc. visos paklausos), Latvijos investuotojai – už 7,5 mln. eurų (19 proc.), o Lietuvos investuotojai – už 13 mln. eurų (34 proc.). Obligacijų paskirstymas buvo vykdomas…
Ozo gatvėje 2027 m. duris atvers nauja mokykla
NT vystytojos „Homa Group“ plėtojamame administraciniame ir gyvenamajame projekte „Paukščių takas“ iki 2027 m. rugsėjo įsikurs apie 500 visų amžiaus grupių moksleivių priimsianti „KD International School of Vilnius“ mokykla. Šis žingsnis „KD International School of Vilnius“ leis išplėsti ugdymą nuo darželio iki 12-os klasės bei patenkinti tiek centrinio Vilniaus, tiek ir didelės dalies gyvenamųjų rajonų bei priemiesčių vaikų poreikius. Naujoji mokykla „Paukščių take“ užims apie 4100 kv. m plotą trijuose pastato aukštuose, o jos bendruomenė galės naudotis vien jai skirta beveik 1000 kv. m terasa bei erdviais vidiniais kiemais. Planuojama, kad į naująją mokyklą persikels du „KD International School of Vilnius“ padaliniai. „KD International School of Vilnius“ įkūrėjos Astos Jagelo…
Iš miesto į mišką: ar vilniečių lūkesčiai keičia NT projektų standartus?
Tylos troškimas, žalesnė aplinka ir didesnė gyvenamoji erdvė tampa vis aktualesniais kriterijais ieškant naujo būsto, ypač sostinėje. Pasak ekspertų, žmonės ieško ne tik patrauklios kainos ar didesnės kvadratūros, bet ir ramesnio gyvenimo būdo – arti gamtos, bet su visais patogumais. „Žmonės koncentruojasi apie zonas, kuriose išvystyta inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, lengvai pasiekiami visi patogumai bei paslaugos. Nors istoriškai šios zonos dažniausiai vystosi aplink miesto centrą, šiandien matome, kad mažesni pocentriai formuojasi nebūtinai miesto širdyje”, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius. 15 minučių miestas Nemažai NT tendencijų keitėsi arba išryškėjo po pandemijos – darbas iš namų, noras skirti daugiau laiko šeimai…
Bankas „Bigbank“ suteikia 11,7 mln. eurų finansavimą prekybos parkui Garliavoje vystyti
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „VPH“ susitarė su banku „Bigbank“ dėl 11,7 mln. eurų finansavimo, skirto moderniam 16 mln. eurų vertės prekybos parkui Garliavoje vystyti. „Garliavos prekybos parkas“ lankytojams duris atvers jau kitų metų viduryje. Įmonės „SIMPER“ statomą prekybos parką sudarys trys pastatai, jų bendras plotas sieks 8,7 tūkst. kv. metrų. Viename iš jų įsikurs 2,1 tūkst. kv. m ploto maisto prekių parduotuvė, kituose dviejuose – sporto klubas, restoranai, parduotuvės, prekiaujančios namų apyvokos prekėmis, ir vaistinė. Jau rasta 60 proc. nuomininkų, dėl kitų patalpų vyksta derybos. Maisto prekių parduotuvę planuojama atidaryti kitų metų antrąjį ketvirtį, o kitus du pastatus – iki trečiojo ketvirčio pabaigos. „Garliavoje ir jos apylinkėse gyvena apie 20 tūkst. gyventojų,…
UNESCO paveldas Lietuvoje – pasaulinė vertė, vietinės spragos
Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatuoja: Lietuvoje nėra įteisinta pareiga atlikti poveikio pasaulio paveldo vietovių išskirtinei visuotinei vertei vertinimą, kuris atitiktų UNESCO ir ICOMOS dokumentuose keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad sprendimai dėl pokyčių – dažniausiai naujų statybų istorinėje aplinkoje – gali būti priimami tinkamai neįvertinus jų galimų pasekmių, – rašoma Paveldo komisijos pranešime spaudai. Tai kelia grėsmę tokioms vertybėms, kaip Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Kauno modernizmas, kurių unikalumą yra pripažinusi ne tik Lietuva, bet ir pasaulis. „Atlikę naujausią situacijos analizę, atkreipiame dėmesį į sistemines paveldosaugos spragas, kurios kartojasi jau ne pirmus metus. Dar 2022 m. tyrime apie statybas Vilniaus baroko ansambliuose sakėme, kad planavimo sprendimai dažnai…
Kaip sutaupyti ir išvengti klaidų šiltinant fasadus? Ekspertų patarimai
Fasado šiltinimas – tai ne tik investicija į mažesnes šildymo sąskaitas. Tai sprendimas, kuris turi įtakos pastato ilgaamžiškumui, mikroklimatui ir estetinei išvaizdai. Nors šis procesas atrodo gana aiškus, praktikoje vis dar pasitaiko daugybė klaidų, kurios gali ne tik sumažinti šiltinimo efektyvumą, bet ir pareikalauti papildomų išlaidų. Šiltinimo medžiagų pasirinkimas Fasado šiltinimui svarbu pasirinkti tinkamas termoizoliacines medžiagas. Nors jų paskirtis analogiška, fizikinės savybės – tokios kaip šiluminė varža, garų laidumas ar atsparumas aukštai temperatūrai – gali skirtis. „Medžiagų pasirinkimui įtakos gali turėti namo konstrukcija, patalpų ventiliavimo būdas ar net būsima fasado spalva bei jos intensyvumas, todėl prieš renkantis, kuo šiltinti savo būstą, geriausia būtų pasitarti su specialistais“, – teigia „Spalvų salos“…
Kada verta rinktis žemės frezavimą? Sezoniškumo ir oro sąlygų svarba
Gražus, lygus ir tvarkingas sklypas – tai ne tik estetikos klausimas, bet ir labai praktiškas dalykas. Tvarkinga žemė palengvina tolimesnius darbus: sėjimą, sodinimą, vejos įrengimą ar net statybų planavimą. Vienas efektyviausių būdų greitai ir kokybiškai paruošti žemę – tai žemės frezavimas. Tačiau kaip ir dauguma lauko darbų, jis yra glaudžiai susijęs su sezoniškumu ir oro sąlygomis. Nuo jų priklauso tiek darbų sėkmė, tiek ilgalaikis rezultatas. Tad kada verta planuoti frezavimą ir ką reikėtų žinoti apie sąlygas? Kas iš tiesų yra žemės frezavimas? Žemės frezavimas – tai procesas, kai su specialia technika (freza) yra purenamas, išlyginamas ir atnaujinamas žemės paviršius. Tai ne tas pats, kas arimas. Skirtingai nei arimas, kuris dažnai…
Seimas priėmė statybas paspartinsiančias pataisas
Antradienį Seimas priėmė grupės Seimo narių pasiūlytas Statybos įstatymo pataisas, leisiančias nuo kitų metų sausio 1 d. pagreitinti statybų procesus. Pataisose patikslinti atvejai, kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), keičiant pastatų paskirtį. Jį reikės gauti, kai keičiasi pastatų ar patalpų paskirties grupė arba kai keičiasi inžinerinio statinio grupė. Kitais atvejais šio dokumento nereikės. Pavyzdžiui, keičiant iš viešbučio į bendro gyvenimo namų paskirtį SLD bus neprivalomas. Taip pat numatyta, kad techninis darbo projektas gali būti pateikiamas dalimis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Statybvietėje bus galima vykdyti tik tuos statybos darbus, kuriems vykdyti parengta techninio darbo projekto dalis ir kai atlikta šios dalies ekspertizė (kai ji privaloma pagal Statybos įstatymo nuostatas). Šie dokumentai…
