Esu issituokusi, susitikineju su vedusiu vyriskiu, pradzioje buvo lyg ir siaip, kad nesijausciau viena, dabar jauciu-myliu ji, pastoviai galvoju apie ji,man jo reikia…Ka daryt?
Jis man rodo dideli demesi, apie jo skyrybas nedristu uzsiminti…
Zinau, tokiu istoriju simtai…bet gal dar karta apie tai…
Aciu
Related Posts
56 komentarai
Mona Lisa
Inai ir visiems-Juokingi kartais buna zmones.Kodel nenorime pripazinti,kad meile baigesi.Kodel dauguma moteru bando itikinti,kad jei paliko pirma,paliks ir antra.Kodel visi taip bando irodyti,kad 40 sulaukes vyras negali rimtai isimyleti,ir kad tai visam gyvenimui.Juk jei as su vyru pragyvenau 17 metu santuokoje ir musu paziuros ir charakteriai skirtingi,sunku pastoviai taikytis su tuo,nusileidineti.Pavargome vienas nuo kito.Vadinasi abu esame nelaimingi.Kodel reikia trukdyti zmogui ieskoti laimes.As savo laime suradau,ir ruosiuosi jam dar ir kudiki pagimdyti.
to monikute
ar kalbi is savo patirties, ar tik siaip? Jei is patirties- butu idomu suzinoti issamiau, gal pasinaudociau patirtim, nes apie tai mastau :)).
monikute
Patarimas vienas,jei vyras nukripo i sona,atsilyginkit tuo paciu.Geriausiai padeda.
monikute
to monikute,ka galima parasyt issamiau?susirask drauga ir tiek.
to monikute
tiesiog norejau paklausti moters, kuri pati taip pasielge, kaip tu patari – ar tai TIKRAI padejo? nes teko girdeti, kad po tokio kersto buna dar blogiau… todel ir klausiau – ar patari is savo patirties ar tik teoriskai? Teorija manes neitikins, o is praktiskai ta padariusios moters noreciau isgirsti, kaip ji jautesi po to? Nesinoretu jaustis dar blogiau, negu pries tai…
monikute
Patariu is savo patirties.Nzn,kaip kitiems,bet musu santuoka tai isgelbejo.Vyras nukrypo i sona.Suzinojau.Leidausi buti neistikima.Nesigailiu nei vienos akimirkos,nei vieno veiksmo ar poelgio.