Studijos - Karjera

„Mylėti lygu smurtauti“ prasideda nuo „rožinė tik mergaitėms“: lyčių lygybės ekspertai ragina atsikratyti žalojančių nuostatų

Pasak Europos lyčių lygybės instituto (EIGE), 1 iš 3 pasaulio moterų nukentėjo nuo fiziškai smurtaujančio ar seksualiai išnaudojančio intymaus partnerio. Neretai tikėtinos ir abi smurto formos. Pasirodo, tokios statistikos šaknys – iš kartos į kartą perduodami lyčių stereotipai: nuo neva tik tam tikros lyties kūdikiams derančios spalvos iki dėmesio rodymui prilyginamo sijonų kilnojimo mokykloje. Ekspertės paaiškino sąsają tarp šių „smulkmenų“ ir smurto, taip pat kodėl efektyviausias būdas keisti situaciją į gera – lyčių lygybę integruoti į švietimo turinį.

Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) projektų koordinatorė Paulina Drėgvaitė daugybę aspektų apimančią sąvoką „lyčių lygybė“ siūlo suprasti kaip lygias teises, pareigas ir galimybes abiem lytims. O štai jos nebuvimas – viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje vis dar giliai įsišaknijusi smurto artimoje aplinkoje problema ir nepavyksta sukurti tinkamos prevencijos sistemos, itin reikalingos ugdymo įstaigose.

„Gali atrodyti, kad durys jau ir dabar visiems atvertos vienodai: lyčių lygybę apibrėžia tam tikri nediskriminavimo principai, egzistuojantys įstatymai. Tačiau būtina įvertinti, kaip realybėje veikia tai, kas deklaruojama popieriuje“, – aiškina P. Drėgvaitė.

Anot jos, EIGE pabrėžia, kad smurtas artimoje aplinkoje, neproporcingai dažnai patiriamas moterų, yra viena aštriausių lyčių nelygybės išraiškų. Panašūs visiems prieinami patikimi duomenys – indikatorius, jog ir Lietuvoje tarp popieriuje deklaruojamų dalykų bei tikrosios situacijos šiuo klausimu yra didžiulis atotrūkis.

Stereotipai lydi kiekviename žingsnyje, įskaitant mokyklą

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Vilma Gabrieliūtė sako, jog įvairias smurto formas auginantys įsitikinimai bei stereotipinės lyčių normos Lietuvoje užsilikę ne tik kultūriškai. Apie tai, kas tinkama, kaip atrodyti, ką veikti gyvenime, kokias savybes turi puoselėti moterys ir vyrai, kasdien akivaizdžiai ar netiesiogiai primenama knygose, filmuose, medijose, švietimo įstaigose, darbe. Galiausiai praeivis gatvėje pasiteirauja, kodėl kūdikis aprengtas rausvai, nors yra berniukas.

„Išskirtinai ugdymo aplinkoje tai pasireiškia komentarais vaikui renkantis „netinkamą lyčiai“ žaislą ar nesąmoningai kviečiant berniukus dažniau atsakinėti per matematiką, nes „jiems geriau sekasi tikslieji mokslai“. Mergaitėms kaip „dailiosios lyties atstovėms“ akcentuojamas grožis, nereaguojama į „agresijon iš prigimties linkusių“ vaikinų muštynes“, – vos kelias galimas lyčių nelygiavertiškumo apraiškas įvardija ekspertė ir akcentuoja, jog smurto dėl lyties prevenciją užtikrinančios priemonės vienodai lemia moterų bei vyrų gyvenimo kokybę.

Anot P. Drėgvaitės, Jungtinėje Karalystėje Švietimo standartų, vaikų apsaugos ir įgūdžių tarnybos (angl. The Office for Standards in Education, Childrenְ’s Services and Skills (Ofsted) 2021 m. atliktas tyrimas atskleidė šokiruojančią seksualinio priekabiavimo internete situaciją – ten gyvenančios 10–11 metų mergaitės per vakarą gali gauti iki 11-os prašymų atsiųsti intymaus turinio nuotraukų, žinučių iš berniukų.

„Pakankamai panašių duomenų šia ar, tarkime, itin jautria seksualinio priekabiavimo mokyklose tema Lietuvoje dar nėra, bet tikėti, kad pas mus drastiškai geriau, būtų labai naivu. Ypač kai per pandemiją dar daugiau moksleivių gyvenimo persikėlė į skaitmeninę erdvę,“ – į problemos aktualumą atsigręžia pašnekovė.

Abi ekspertės tvirtina, jog atitinkamos nuostatos vaikuose formuojasi labai anksti. Todėl suaugusiųjų atsakomybė – išmokyti atpažinti seksualinio priekabiavimo formas, įskaitant kūno sudaiktinimą ar komentarus apie išvaizdą, gerbti kito „ne“, apskritai suteikti lytiškumo pagrindus, mat priešingu atveju prisidedama prie smurtinės kultūros palaikymo.

Lyčių nelygybė iškreipia paauglių požiūrį į santykius

Konkrečios smurto dėl lyties prevencijos priemonės pirmiausia prasideda nuo gebėjimo smurtavimą lyties pagrindu atpažinti, į tai reaguojant, o įžvelgus tendencijas – ieškant būdų užkirsti smurtui kelią. Tačiau vien skirtingų jo formų atpažinimas yra palyginus nauja tema mūsų visuomenėje, ką jau kalbėti apie prevenciją.

Anot P. Drėgvaitės ir V. Gabrieliūtės, natūralu, jog imtis lyderystės šiuo klausimu turi Švietimo, sporto ir mokslo ministerija (ŠMSM). Deja, jos parengtose Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijose smurtas bei patyčios traktuojami kaip didžiulis monolitinis, abstraktus reiškinys, neišskiriant smurtavimo lyties pagrindu.

Esminis žingsnis į priekį žengtas 2019–2021 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, LŽTC bei kitiems iniciatoriams įgyvendinus projektą BRIDGE, kurio tikslas – sustiprinti vietos bendruomenių atsaką į smurtą lyties pagrindu artimoje aplinkoje ir užtikrinti efektyvią jo prevenciją. Projekto metu norint išsiaiškinti požiūrį į lyčių stereotipus ir smurtą lyties pagrindu bandomosiose mokyklose matuotos vyresnių klasių moksleivių nuostatos apie lyčių normas.

„Paaiškėjo, jog lyčių stereotipai normalizuoja nelygiavertiškus santykius, nes paaugliai neatpažįsta pavydo kaip žalingų santykių požymio, o smurtą pateisina kaip „vyriškumo“ normą. Pusė respondentų manė, jog pakelti sijoną reiškia rodyti dėmesį, ir pritarė, kad merginos savo išvaizda ar elgesiu išprovokuoja seksualinį priekabiavimą. Tad veikiausiai nieko keisto, jog atskirti sveikų ir žalingų santykių negebantiems jaunuoliams, puoselėjantiems romantiškus ryšius, ilgainiui nebepavyksta atpažinti galios dinamika, prievartine kontrole paremtų santykių“, – vieną iš projekto veiklų komentuoja V. Gabrieliūtė.

Rekomendacijose politikams – kvietimas imtis lyderystės šviečiant

Visgi projektas parodė ir galimą pozityvų pokytį. P. Drėgvaitė džiaugiasi pastebėjusi, kad mūsų pedagogai bei mokyklų administracijos išalkę labiau gelbstinčios metodinės medžiagos, kuri padėtų sukurti vaikams saugią erdvę komunikuoti apie lyčių lygybę. Ne vienas specialistas įvardijo poreikį aktualizuoti ją dar pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pakopose.

„Kol politinė sfera užsiėmusi diskusijomis, ar šie reiškiniai egzistuoja, mokyklų bendruomenės kasdien susiduria su realiomis problemomis ir stokoja įrankių joms spręsti. Šiuo tikslu projekte parengtas gaires pristatėme ŠMSM, judama link jų integravimo į esamus dokumentus, tačiau laukia dar ne vienas susitikimas su valdžios atstovais bei vertinimas, kaip viskas veiks realybėje“, – dėsto ekspertė ir pažymi, kad lyčių lygybės viršukalnės paprastai nėra – net šioje srityje pirmaujantys švedai vis randa kur tobulėti.

Tarp esminių gairių siūlymų – smurto prevencijos programose ir aprašuose išskirti lyties aspektą, didinti mokyklų vadovų ir specialistų įgūdžius kritiškai atpažinti ir vertinti lyčių stereotipus, į pedagogų kvalifikacijos programas įtraukti smurto dėl lyties prevencijos temą. Taip pat užtikrinti, kad viskas vyktų sistemiškai, ne tik tam tikrose klasėse, mat su lytimi susijusių nuostatų paaugliuose jau gali būti susikaupę per daug.

„Žinoma, reikia ir aplinkinių žmonių įdirbio: diskutuoti individualiai, didinti bendruomenių sąmoningumą. Visgi kartais ugdymo darbuotojai bene pirmieji, o gal ir vieninteliai nubrėžia ribą, paaiškina, kad tam tikras elgesys netinkamas, arba kad kiekvienas vaikas yra vertingas ir gali siekti svajonės, nepriklausomai nuo lyties“, – komentuoja V. Gabrieliūtė, mananti, jog lyčių lygybė veda link visos visuomenės tobulėjimo bei demokratinių vertybių puoselėjimo.

Pranešimą paskelbė: – -, Berta And, UAB

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą