Patarinejau kitiems,dabar pati stoviu kryzkeleje.Bijau priimti neprotinga sprendima.Bet kazka reikia daryti.Gyvenimas duotas vienas ir gyventi ramiai egzistuojant nesinori.Baisu butu sulaukus senatves atsisukti atgal ir pasigaileti,kad savo laiku nepriemiau teisingo sprendimo.Esu istekejusi,galima sakyti laimingai,su vyru kartu 15 metu.Vyras mane myli,bet savotiskai.Pati irgi buvau gera zmona,mama.Bet paskutinius 10 meteliu jauciau,kad sirdyje kazko truksta,kad mano siela troksta kitokios,tikros,gyvos meiles,pati nori beprotiskai myleti.Bet vijau tas mintis salin.Kol neuzklydau i viena pazinciu portala.Patalpinau ten savo anketa.Kazko konkreciai ieskoti ir begti susitikineti tikrai net negalvojau.Galvojau pabendrausiu su ivairiais zmonemis,pasirinksiu geru minciu,gal suprasiu kas yra kas.Laisku gavau daug.bet vienas is pat pradziu issiskyre is visu.Pradejome susirasineti.Bendravome daug,atradau bendraminti.Mums vienodai truko bendravimo seimoje(o gal visi vyrai taip sako,kai iesko nuotykiu),mes vienodai masteme,jauteme.Abu ieskojome giliu jausmu,isgyvenimu.Taip bendravome tris menesius.Atrode isimylejome vien is laisku.Ryzomes susitikti.Patikome vienas kitam is karto.Man nerupejo kaip jis apsirenges,su kokia masina atvaziavo.Man rupejo tik zmogus.Pradejome susitikineti.Isimylejome is tikruju.Nuo tos dienos keliausi su graziausiais sveikinimais,miegoti ejau su svelniausiais labanaktukais.Mylejau ir buvau mylima.Atrode branginome kiekviena minute praleista kartu.Net apie seksa negalvodavome.Prasededavome po tris valandas apsikabine,tauksdami apie viska,mums buvo gera kartu.Tiek isijauteme,galvojome tik apie vienas kita,kad pamirsome atsarguma.Mes net nepagalvojome,kad nueisime taip toli.Ir viena diena mus pastate prie svarstykliu lekstes.Kas ka renkasi.Gal jis tikejosi,kad kovosiu uz ji.Jeigu butu daves suprasti,kad jam to reikia,taip ir buciau padariusi.Bet gi neturejau jokios teises,negalejau kitai moteriai pasakyti,kad myliu tavo vyra ir man jo reikia.Buvau tik meiluze.Nors jis sake,nelaikau taves meiluze-tu mano meile.Palikau pasirinkti jam.Buvau tam pasiruosusi,zinojau,kad sprendimas bus ne mano naudai.Nusvere abieju vaikai,galbut kazkokie buitiniai dalykai,ir tai,kad buvome per mazai pazistami.Kaip apvaizda mus suvede,taip tyliai ir isskyre.Ta vakara grazi pasaka baigesi.Apsikeiteme atsisveikinimo laiskeliais,uzspaudeme savo jausmus ir likome ten,is kur abu atejome.Nes is ten niekas nenorejo musu isleisti,prarasti.Abiem labai greitai buvo atleista.Nors praejo tik trys savaites,bet zaizdos gyja,kai isakai pats sau,kad kitaip vistiek nebus.Gyvenimas seimoje ieis i kazkokias savo vezes,bet taip kaip anksciau vistiek nebus.
Kodel pasipasakojau.Ne tam,kad pasiskusti.Gal but tam,kad suprastumete,kad ir suauge nori ir moka ypatingai myleti,kad ir jiems labai reikia meiles.Bet tiesiog galvoju apie ateiti.Juk jeigu jausmu ieskojome svetimame glebyje,vadinasi musu seimose ju truko.Ir ateityje jie nepasigimdys,nesvarbu,kad viskas uzsimirs.Juk jeigu as kazko ieskojau,vadinasi ir pati savo zmogui negaliu duoti to ko jis trokstu.Tai egoizmas.
Kaip manote,kas geriau:ar toliau egzistuoti ir gyventi seimoje,buti mylimai savo vyro,bet ir vel jausti tustuma.Ar vis delto padeti taska(issiskirti)ir uzsigydzius zaizdeles,ieskoti meiles.Nors zinai,kad tokios gali ir nebesutikti.Nes tik myledamas pats,gali gyventi pilnaverti gyvenima ir nesti dziaugsma kitiems.
Labai neteiskite,nes taip nutinka turbut kas antrai porai.Myleti ir buti mylimi,nori visi.Aciu,kad isklausete!
54 Responses to “Myleti ar egzistuoti.Ka pasirinkti,kas geriau?”
Pasaulis gražus ,tik mes išprotėję…………
Jus buvo aplankiusi tikroji meile!Susigrazinkite ja,manau vaikai tai supras,jei Jus tikrai myli.
Saulyte, kaip laikaisi?
Ar dar yksta kas nors keisto Tavo širdyje?
Sveiki,
Radau si puslapi irasydamas i google: zmona myli kita …
Dziaugiuosi kad radau jusu kokmentarus, patarimus.
Trumpai apie mus. Draugavome 6 metus, susituoke 10 menesiu..
As: ramaus bodo, nesu kalbus, gincuose kalbu ramiai, sugebu buti tikras zioplys, net ziauru kai pagalvoji, bet tenka su tuom gyventi…
Ji: aktyvus zmogus, kvepuoja bendravimu, jai vis kazka veikti, daryti, nenustygsta vietoje, jai vis tekdavo mane stumpti, traukti paskui save.
Visa tai privede prie prie kad mes pavargome vienas prie kito. Bandeme lipdeme is saves tai ka sunku buvo sulipdyti. Jai buvo sunku, man taip pat… Jinais sutiko zmogu, kuri pamilo, kaip pati raso: atrado sielos drauga, supranta vienas kita is puses zodzio, kai jie kartu laikas skriete skrieja, ju akis ziba, ta, ta tikroji meile kuri stumia juos abu pirmyn. Jie abu auga, tobuleja budami kartu, kuria gyvenima kartu, planuoja leliuka… (visa tai suzinojau is jos susirasinejumu su mama) Visa tai vyko puse metu. Kai mes issikalbejome, nusprendeme kad issiskirsime. Man palengvejo, lyg akmuo nuo sirdies nusirito:), del tam tikru dalyku, siuos puse metu gyvenome kartu, kad ir kiek norejau iseiti kitur, bet kitaip negalejau. jinais susitikinejo su juom, ir as tai stebejau kaip jinais ruosdavosi susitikti su juom. Is pradziu net nepavydejau, jinais pasakodavo apie ji, as viduje dziaugiausi, kad pagaliau surado sau verta zmogu.
Viena vakara ivyko tai ko neplanavau. Mes suartejome… nezinau kas tai buvo, bet pajutau kad vis dar ja myliu.. atrodo kazkas issiverze kas buvo uzgniausta visa tai laika, kazkas buvo kitaip, mano elgesys, mano aistra jai.. Kaip jinais sako, mylejausi lyg su kitu zmogum. Ir visa ta laika mes mylejomes ir atrode kad kiekvienas kartas yra vis nuostabesnis, aistringesnis, gaslesnis, zveriskas .. bet jinais vis dar palaike savo santykius su naujuoju sielos draugu.
Kodel taip ivyko? Kodel visa aistra pratruko tik dabar? Jinais teigia, kad as matydamas kaip jinais iseina pas kita as supavydejau.. Supriestaravau jai. Pradejau jos geisti, jaismai atgijo, pavyda pradejau jausti tik tada kai suartejome pirma karta po 2 menesiu pertraukos.
Gyvenome toliau, jinais tese savo sanykius su naujuoju draugu, toliau mylejomes.
As vis pasimesdavau, mastydavau gal vis dar yra proga ja susigrazinti… Bet perskaicius jos zinutes su mama, jos susirasynejumus su jos naujaja meile (ir ko tik as neperskaiciau tenais ;( ) mane parklupdydavo. Buvo sunku taip gyvent, tuo metu buvo itemptos studijos.. Bet kad ir kaip buvo sunku ir slykstu skaityti jos susirasynejimus mane tai pastatydavo i realybe, susiimdavau, atsistodavau ir gyvenau toliau ir vis skaiciau jos laiskus.. Jai del nieko nepriekaistavau, gal del to, kad zinojau kodel tai ivyko, buvo ir mano klaidu ir jos.. visko buvo..
Paskutiniuoju metu tarp ju pasijuto itampa. Jos naujasis draugas vis tampesi su savo drauge, jie planavo vestuves, bet kaip ir mes jie lipde ir nieko nesulibde. Jis geras zmogus, kiek supratau jisai stengesi graziuoju su saviske issiskirti, o mano zmona vis lauke ir lauke jo.. Gale gale perskaiciau tai kad jis pabugo del nevaisingumo. Padare testa ir jo sperma yra nevaisinga. Reikia gydymo.
Mano zmona pasijuto nesaugi su juom: jisais vis su saviske nesugeba issiskirti, mintys kad jisais gali buti nevaisingas ja atsalde nuo jo. Ir siai dienai jinais nusprende pasilikti sum animi.
Esu krizkeleje. Zinau tai, kad jei jisai imtusi ineciatyvos su saviske, issikirtu, surastu nauja busta sau ir mano zmonai, jinais pasijustu saugi su juom, mes issiskirtume ir jinais gyventu su juom. lauktu kol pasitaisys jo vyriskos problemos ir kurtu seima.
Bet jai jau kantrybe truko belaukiant jo ryztingumo. Kad ir kiek jinais nesijaucia saugi su juom, zinau, kad jinais ji myli.. Jinais raso savo mamai: norejau kad mums pavyktu, laukiau kantriai, per tuos puse metu as augau su juom, mokejo mane palaikyti, prieiti prie manes, paraginti, jauciasi moterimi.. O su Tomu as stoviu vietoj, sunku suprasti vienas kita, vis iskyla nesusipratimai pokalbiuose, issikiria nuomones.
Siai dienai suvokiu tai, jinais sum animi pasilieka tik del saugumo, pagarbos, meiles?? Ir del to kad nori jinais vaiku, kuriu su manimi susilauktu. Kaip gyventi, kai zinai, kad esi planas B, kai zinai, kad ir kiek stengsiesi pakeisti savo santykius, kad ir kiek pasikeite reikalai miegamajame, vistiek neiziebsiu tos liepsneles jos akyse, kuria maciau jai bunant su juom. Jinais stipri asmenybe, kuriai man sunku budavo papeikti, sudrausmint.. Kaip jinais sako: man sunku ja pastatyti i vieta, sudrausmint. O jos naujoji meile sugebedavo ja sugrieztint, pastatyt ja i vieta, kad ir kaip jai tai nepatikdavo, bet jai buvo gera zinoti kad vyras sugeba tai padaryti.. Man to nepavykdavo padaryti, tik dar labiau pakeldavau ugni tarp musu. Kaip mes gyvensime kartu, kaip auginsime vaikus….
Ar as sugebesiu taip gyventi visa tai zinodamas. Anksciau galvojau kad mums reikia nueiti pas seimos konsultanta, zinai jie neisprendzia visu problemu, bet gal kazka atrastume naujo, patarimu…
Bet siai dienai nemanau kad tai verta, kai jos didele sirdeles dalis yra kitur.. jinais vistiek gyvens pagal save, ir gyvens su vyru kuris ja myli bet jinais ne .. matysiu jos uzgesusias akis, kiekviename busu gince matysiu jos mintis: ir vel tas pats, nusibodo, su “Darium” taip nebutu, .. bet ta pacia minute susitaikytu su realybe, nes kitaip nengali buti.
Ar as pats nepaslysiu kai virs mano galvos susidarys tamsus debesys, ir jei tai ivyktu, tikrai zinau, kad visa tai motyvuosiu buvusiu zmonos romanu.
Sunku nuspresti.. Pasilikdamas su ja, pasijuntu sauguma, kazkokia pavidalu gera kartu, miegamajame jai gera su manimi, man tiap pat, kazka patirtume naujo, nauju erotiniu fantaziju isipildymo.. Jinais mane priima koks esu, zino mane, zino ko tiketis..
Bet tuo paciu metu ir neramu … kiek ilgai mane tai motyvuos? Iki sekancio musu ginco? O ju tikrai bus ir visada zinosiu kad tai bergzias reikalas su ja gincytis… “nepastatysiu jos i vieta”.
Kai pagalvoju iseiti, issiskirti apima nesaugumas, kur iseisiu, ka sutiksiu, ar nepatirsiu ta pati, ar naujas zmogus priims mane toki, koks esu, ar sutiksiu toki rupestinga, nepriekaistinga moteri kokia buvo mano zmona, ar nesigailesiu jos netekes, kaip gyvensiu?? noriu vaiku, jinais taip pat…
Kad ir kokios mintys mane supa, giliai jauciu keista palengvejima, kad tai butu teisingiausia…
Gal tai butu i nauda .. mum abiem…