Ar ilgalaikis sėdėjimas priešais televizorių vaikystėje turi pasekmių žmonių elgesio ypatumams suaugusiojo gyvenime? Tokį klausimą iškėlė grupė mokslininkų iš Naujosios Zelandijos Otago universiteto. Išnagrinėję tyrimo rezultatus (jo respondentais tapo 1000 žmonių, kurių amžius buvo apie 40 metų) mokslininkai priėjo prie išvados, kad yra tiesioginė priklausomybė tarp laiko, kurį mažylis praleido prie televizoriaus, kiekio ir jo asocialaus elgesio ateityje, rašo žurnalas Pediatrics.
Amerikiečių mokslininkų tyrimai taip pat patvirtina faktą, kad kuo daugiau mažas vaikas žiūri televizorių, tuo sunkiau jam pavyksta sukoncentruoti dėmesį. Vadinamoji proto priklausomybė priveda prie didėjančio agresyvumo, nekantrumo ir galų gale – prie sunkumų bendraujant su aplinkiniais.
Per metus priešais vaiką perbėga tūkstančiai smurto ir agresijos epizodų, seksualinių scenų. Aišku, kad visa tai tampa etinių normų ir elgesio taisyklių formavimosi baze. Taisyklių ir normų, kurias vaikas vėliau tikisi pritaikyti ir savo kasdieniame bendravime arba užaugęs.
Nesaikingas televizoriaus žiūrėjimas negatyviai veikia ir vaikų fizinę sveikatą. Mažai judėjimo reikalaujantis gyvenimo būdas veda prie nutukimo ir visų su tuo susijusių ligų ir negalavimų. „Теlevizijiniai“ vaikai daugiau laiko praleidžia priešais ekraną nei klasėje. Jie labai anksti įgyja kenksmingų įpročių. Štai 10–15 metų paaugliai, tie, kurie žiūri televizorių 5 arba daugiau valandų per dieną, yra 6 kartus labiau linkę pradėti rūkyti nei tie, kurie televizorių kasdien žiūri mažiau nei po 2 valandas, San Diego vaikų sveikatos centro tyrimų rezultatus cituoja dagproject.ru.
Šiandien televizija taip tvirtai įėjo į mūsų gyvenimą, kad kvaila būtų kviesi žmones jos atsisakyti. Bet štai ją iš priešo paversti draugu tikrai įmanoma. Psichologai nerekomenduoja drausti vaikams žiūrėti televizorių: juk žinoma, kad uždraustas vaisius saldžiausias. Būtina sutrumpinti laiką, praleidžiamą prie televizoriaus, iki pusantros ar dviejų valandų per dieną.
Reikia labai atsakingai žiūrėti į laidų parinkimą: daugiau dėmesio teikti programoms ir filmams apie gerus žmonių ir gyvūnų santykius, apie draugystę ir meilę artimiesiems ir draugams. Vaikų psichologai įspėja: filmukų, kuriuose daug žiaurumo ir smurto scenų, tokių kaip „Tomas ir Džeris“ arba „Peliukas Mikis“, žiūrėjimas jūsų vaikui nebus naudingas.
Niekam iš mūsų neateitų į galvą pakviesti vaikui auklės, galinčios padaryti kokią nors žalą savo globotiniui. Na, o perduoti auklėjimo funkcijas „TV dėžei“, deja, tapo įprasta tėvų santykių su vaikais norma.
www.mintis.info
Aleftina Posternak
