Moksliniame žurnale „Nutrients“ paviešintos klinikinės studijos, atliktos po pirmosios karantino bangos, rodo, jog kilus pandemijai vidutiniškai žmonių kūno masė padidėjo 2-6 kg. Tam, kad tai vėl nepasikartotų antrojo karantino metu, svarbu pastebėti pavasarį priaugtą svorį ir pabandyti įvertinti to priežastis. Per pirmąją karantino bangą el. parduotuvę „Rimi.lt“ atvėrusio prekybos centro sveikesnės mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, jog pokyčius reikėtų pradėti ne nuo kalorijų skaičiavimo, o nuo valgymo režimo susidarymo.
Išaugo mitybos vaidmuo
Sveikatai palankiai maitintis žmonėms reikia visada, o ypač – karantino metu, įsitikinusi E. Gavelienė: „Tai yra ilgo, sveiko gyvenimo garantas. Kalbant apie karantiną, šis laikotarpis ypatingas tuo, jog pasikeitė dauguma žmogaus rutiną ir pastovumą užtikrinančių dalykų: sumažėjo mobilumas, nerimas išbalansavo psichologinę būseną, pasikeitė darbo aplinka, neliko socializacijos galimybių. Dėl to dar svarbesnis vaidmuo šioje situacijoje tenka mitybai, kurios pagalba galime pagerinti savo savijautą ir sustiprinti imuninę sistemą.“
Jeigu matote, kad kūno pokyčiai įvyko dėl akivaizdžių priežasčių, pavyzdžiui, užsidarė sporto klubas, kurį iki šiol lankėte, o dabar niekaip nesimankštinate, specialistė pataria daugiau judėti namuose. Tačiau jeigu priaugto svorio priežastys nėra akivaizdžios, reikėtų palyginti prieš karantiną buvusį ir dabar atsiradusį maisto meniu. Gydytojos teigimu, pirmas karantinas parodė, kaip mūsų kūnas keičiasi jeigu dingsta įprasta dienotvarkė ir ji nepakeičiame nauja – chaosas įsivyrauja ne tik buityje, bet ir organizme.
„Antrasis karantinas yra proga susikurti naują dienotvarkę, kurioje būtų numatyti aiškūs dienos darbai ir valgymai. Jeigu žmogus dirba ir nuolat būna namuose, užtenka trijų valgymų per dieną. Nieko tokio, jeigu įterpsite lengvus priešpiečius ar pavakarius, tačiau tikrai nereikėtų šešių ar daugiau valgymų režimo, – pataria specialistė, akcentuodama ir porcijų dydžius. – Maisto kiekis per valgymus turėtų būti toks, kad jaustumėte lengvą sotumą, bet persivalgymas neįvyktų. Reikėtų orientuotis ne į maisto gramus, o į tūrį – kiek žmogaus skrandis talpina maisto. Suaugusios moters skrandis talpina apie 500 ml, vyro – 700 ml maisto. Tai būtent tokį kiekį maisto vieno valgymo metu be gėrimų galėtų suvartoti suaugęs žmogus. Atminkite, kad net ir paties sveikiausio maisto gali būti netinkamas kiekis, tad nereikėtų savęs apgaudinėti, jog, užkandžiui pasirinkus morkas, jų galima suvalgyti maišelį.“
Daržovės – mitybos pagrindas
Maistą reikėtų rinktis turtingą ne kalorijomis, bet maistinėmis medžiagomis, pataria gydytoja dietologė. Tai reiškia, bandyti reikiamą maisto tūrį pasiekti tokiais produktais, kurie turėtų kuo daugiau maistingų ir kuo mažiau kaloringų maisto medžiagų. Vadinasi, maistas neturi būti labai riebus. „Tarpiniams valgymams reikėtų rinktis daržoves: saliero stiebą, kaliaropės griežinėlį, morkas. Be abejo, užkandžiams tinka ir vaisiai, tačiau per dieną jų rekomenduojama suvartoti vos vieną – apie 200-300 gr. Renkantis patiekalus pagrindiniams valgymams, juose taip pat turėtų netrūkti įvairiais būdais paruoštų – garinantų, troškintų ar raugintų – daržovių, kuo spalvingesnių – tuo geriau“, – sako specialistė, patarianti planuojant apsipirkimus iš namų kiekvieno sezono metu rinktis tuo metu aplinkoje esančias daržoves.
Pandemijos metu išpopuliarėjus el. parduotuvėms, kuriose žmonės apsipirkinėja gausiau ir ilgesniam laikotarpiui, specialistė teigia, jog tai – puiki galimybė planuoti savaitės meniu, kuris padės nuosekliai laikytis valgymo režimo. „Jeigu sekmadienį susėdote su šeima pateikti maisto užsakymo, atsiverskite sveikatai palankaus maisto pasirinkimo piramidę ir pagal ją susitarkite, ką gaminsite iš daržovių, kokių bus pilnaverčių grūdų produktų, tai pat ankštinių, vaisų ir uogų. Gyvūninės kilmės produktai sudaro tik 20 proc. šios piramidės, tad tokią pačią dalį turėtų sudaryti ir jūsų savaitės meniu plane. Sulaukę užsakymo iš el. parduotuvės, savo nusimatytą planą keiskite nebent išimtinais atvejais, tačiau stenkitės ugdyti šeimos įprotį jo laikytis.“
Karantinas paskatino maisto planavimą
Prekybos centro „Rimi“ užsakymu bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas atskleidė, jog žmonės ėmė labiau pasitikėti el. prekybos centrais ir nebeabejoja, kad jų namus pasieks toks pats šviežias maistas, kaip ir parduodamas fizinėse parduotuvėse.
Karantino metu augo ir apsipirkimas internetu: žmonės įžvelgia nuotolinio maisto planavimo privalumus ir vis rečiau patys rizikuoja eiti apsipirkti į fizines parduotuves. Į namus, planuodami mitybą ilgesniam laikotarpiui, žmonės perka panašius produktus, kaip ir keliaudami į parduotuvę – krepšelyje dominuoja švieži maisto produktai, daržovės, vaisiai. Tai įrodo, jog pirkėjai neabejoja darbuotojų profesionalumu ir gebėjimu užtikrinti greitą bei kokybišką aptarnavimą.
Karantinu metu žmonės dažniau pradėjo atkreipti dėmesį ir į kokybiškus produktus. Lietuvoje 4 proc. (Latvijoje – 11 proc., o Estijoje – 14 proc.) išaugo sutinkančiųjų daugiau mokėti už kokybiškiau pagamintus ar sveikatai palankesnę sudėtį turinčius produktus. Be to, beveik pusė lietuvių (44 proc.) stengiasi rinktis vietinės kilmės produktus ir jiems teikia pirmenybę. Ši auganti lokalumo tendencija dar aiškiau matyti kitose Baltijos šalyse. Latvijoje pirmenybę savo šalies produktams teikia 49 proc., o Estijoje – net 58 proc. pirkėjų.
Pranešimą paskelbė: Živilė Karevaitė, Integrity PR
