Apklausos rodo, kad Lietuvos jaunimo žinios apie kontracepciją nėra teisingos – tikima visiškai nepagrįstais teiginiais. Matyt, ir dėl tos pačios priežasties maždaug kas ketvirtas paauglių nėštumų baigiasi abortu. Gydytoja akušerė-ginekologė Regina Giliasevičienė sako, jog dažnai prie mitų kūrimo prisideda ne tik menkos ar klaidingos pacientų žinios, bet ir pačių gydytojų požiūris.
Tabu traukiasi
Nors abortų skaičiaus tarp jaunimų merginų nėra džiuginantis, gydytoja akušerė ginekologė Regina Giliasevičienė tikina, jog pastaraisiais metais lytinio gyvenimo švietimui teikiama vis daugiau dėmesio. Mokykloje vykdomos jaunimui palankios iniciatyvos, lytinio švietimo programos, paskaitos apie anatomiją ir fiziologiją. Gydytojams sudaromos sąlygos teikti papildomas asmenines konsultacijas, jaunimui atvykti į ginekologijos skyrių pasižiūrėti, kaip dirba gydytojai ginekologai. Tai, anot specialistės, duoda teigiamų rezultatų: jaunos merginos vis drąsiau ateina pasikonsultuoti su gydytojais ginekologais apie kontraceptines priemones, nebijo prabilti apie lytinį gyvenimą. Tiesa, šešėlis dėl lytiškumo sklaidos dar kartais krenta, tačiau tai nesujaukia programos jaunimui planų.
„Kartą po lytiškumo pamokos buvo atėjusi smarkiai pasipiktinusi mokinės mama. Esą tokiomis paskaitomis tik skatiname jaunimo lytinį gyvenimą. Sprendėme, kaip pasielgti. Galiausiai dėl vienos mamos požiūrio nutraukti Lietuvoje visą lytinį švietimą neatrodė logiška“, – pasakoja R.Giliasevičienė.
Vis dėlto gydytoja pripažįsta – lytinio švietimo sklaidoje yra spragų.
Mitus kuria abi pusės
„Ieškodami informacijos internetinėje erdvėje pasirenkama tikėti ta informacija, kuri žmogui yra priimtinesnė. Viena jaunimo grupė pasikliauja specialistais, remiasi mokslu pagrįsta medicina, kita gi – seka visuomenėje populiariais mitais ar tiesiog kliaujasi asmenine nuomone ir emocijomis. Tačiau kaip jaunam žmogui atskirti tinkamą informaciją nuo netinkamos?“ – retoriškai klausia gydytoja akušerė ginekologė Regina Giliasevičienė.
„Ne paslaptis, gydytojai su pasikonsultuoti atėjusia paciente visų pirma nori išsiaiškinti, ar ji planuoja nėštumą, ar turi nuolatinį partnerį, kiek dažnai santykiauja, kokia jo fizinė sveikata. Pagal tai galime parinkti tinkamiausią apsaugos priemonę. Vis dėlto konsultacijos metu neturime galimybių plačiai pakalbėti apie mitus. Mat apžiūrai yra skiriama vos penkiolika minučių“, – apgailestauja R.Giliasevičienė.
Kita problema, kodėl mitai apie kontraceptines priemones vis dar gajūs, anot R.Giliasevičienės, tai, kad gydytojai specialistai dažnai kliaujasi savo pačių nuomone, išsako asmeninį požiūrį ir jį skleidžia tarp pacientų.
„Prie kavos puodelio su draugais ar artimaisiais galime pasidalinti savo nuomone vienokais ar kitokiais medicininiais klausimais, tačiau kalbėdami su pacientais privalome vadovautis tik mokslu pagrįstomis tiesomis“, – pažymi ginekologė.
Mitai klaidina
Vieni ryškiausių mitų, anot R.Giliasevičienės, manymas esą medikai yra papirkti farmacinių kompanijų, todėl šie skiria tam tikrus preparatus dėl asmeninės finansinės naudos.
„Šiuo atveju medikai teturi vieną tikslą – kad visuomenėje būtų kuo mažiau nutraukiama nėštumų, šie būtų laukti. Be fizinių pasekmių abortai gali palikti skaudžių ir ilgai išliekančių psichologinių žaizdų. Neigiamas antspaudas moters gyvenime gali pasilikti ir visą gyvenimą“, – kalba medikė.
Kitas itin populiarus mitas – esą hormoninės kontraceptinės priemonės išderina moters hormonus, skatina nevaisingumą. Mat moterys dažnai šias kontraceptines priemones naudoja kitu tikslu, nei jos sukurtos: gydyti odos problemas, sureguliuoti menstruacinį ciklą, mažinti jo skausmą ir kraujavimą.
„Gydytojai dažnai skiria kontraceptines tabletes siekdamos sureguliuoti menstruacijas, nors pacientė net negyvena lytinio gyvenimo. Taigi moteris turėjusi nereguliarų ciklą ir dėl to vartojusi kontraceptines priemones, atėjus poreikiui pastoti ir nutraukus jų vartojimą, sugrįžta į pradinę padėtį. Susiduriama su tikrąja problema, kodėl tas ciklas buvo nereguliarus, tačiau „maskuotas“ kontraceptinėmis priemonėmis. Moteris galbūt jau nuo gimimo turėjo hormonines reguliacijos problemų. Čia gimsta mitas esą ilgai vartojusi kontraceptinius vaistus ir juos nutraukus nebegali pastoti“, – aiškina R.Giliasevičienė.
Nuomonė esą apsisaugoti nuo nėštumo padeda vaisingų dienų skaičiavimas, anot specialistės, nors teoriškai ir logiškas, praktiškai, deja, nėra veiksmingas. Kad tai pasiteisintų, turėtume gyventi šiltnamio sąlygomis. Mat moteriškų hormonų pusiausvyrą ypač veikia stresas, nuovargis, kitų medikamentų vartojimas ir net klimato sąlygos. Bet kuriam iš veiksnių pasireiškus, gali pakisti ir ovuliacijos laikas.
„Jei vertintume laiką, kada lytiškai santykiauti nėra pavojaus pastoti, praktiškai jo ir nelieka. Jei save įspraudi į tokius rėmus, kur tada dviejų mylimųjų emocija ir spontaniškumo žavesys? Juk aistros protrūkių dažnai nesuplanuosi“, – kalba pašnekovė.
Dažnai jaunimo pasirenkamas lytinio akto nutraukimas prieš pat ejakuliaciją, R.Giliasevičienė tikina, yra ne tik dažnai neveiksmingas, bet ir žalojantis vyro sveikatą. Nutrauktas lytinis aktas – tiesioginis kelias turėti potencijos problemų.
Gydytoja pripažįsta, jaunuoliai paprastai gyvena spontanišką gyvenimą, savo veiksmų iš anksto neapgalvoja. Lytiniai santykiai turi turėti pagrindą, emociją. „Kai protas išsijungia, padaromi neapgalvoti veiksmai. Nors efektyvių apsaugos priemonių nuo nėštumo yra daug, su jaunimu turime kalbėti ir apie lytiškai plintančias infekcijas, todėl ne visais atvejais tinkama naudoti tam tikrą apsaugos priemonę“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Komentaras
Gydytojas psichiatras, seksologas Viktoras Šapurovas:
– Meilė ir mylėjimasis yra nuostabūs dalykai, tačiau reikia gerai pasirūpinti, kad tai neatneštų skausmo. Kad lytiniai santykiai džiugintų, būtų dviejų mylimųjų laimė, o ne sielos sopulys dėl pasekmių, jaunimui rekomenduoju rimtai vertinti kontraceptines priemones.
Nors yra begalės apsaugos priemonių, paprasčiausia ir patikimiausia apsauga – prezervatyvas. Mat jis apsaugo ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Tačiau net ir juo tinkamai naudotis reikia išmokti. Prezervatyvą svarbu užsimauti prieš kontaktą, o ne prieš lytinio akto pabaigą.
Taip pat reikalinga žinoti, kad nuo didelės mechaninės įtampos prezervatyvas gali ir suplyšti, nusmukti. Tiesa, kartais skundžiamasi esą įprastiniai lateksiniai prezervatyvai mažina jautrumą ir pasitenkinimo jausmą, todėl siūloma rinktis ypač plonus iš specializuotų parduotuvių. Jų dabar begalės, ne taip kaip prieš kelias dešimtis metų.
Vis dėlto, jei partneris yra pastovus, derėtų pagalvoti apie patikimesnę kontracepciją – hormoninę. Mat tokių apsauga siekia arti šimto procentų. Prezervatyvų apsaugos patikimumas nors savaime yra maksimalus, sumažėja dėl taisyklių nesilaikymo. Pasitaiko, kad mylimieji po lytinio akto taip ir užmiega vienas kito glėbyje, atsipalaiduoja, nenusimauna prezervatyvo, nenusiprausia.
Pranešimą paskelbė: Lina Toločkienė, UAB „Lietuvos sveikata“
