Tauragės rajono savivaldybė planuoja jau kitais metais pradėti atskirą maisto ir virtuvės atliekų surinkimą. Tai būtų galima padaryti mažinant kaštus ir didinant tvarkymo galimybes pagal gerąją užsienio savivaldybių patirtį.
Skaičiuojama, kad vidutinis Lietuvos gyventojas iššvaisto net 81 kilogramą maisto. Vienas iš efektyviausių būdų tokį srautą sutvarkyti – sukompostuoti namuose. Tauragės rajone, kuriame jau beveik 10 metų galioja itin progresyvus rinkliavos formavimas kompostuojantiems žaliąsias biologines atliekas, taikomos nuolaidos tą darantiesiems. Namuose galima pasigaminti aukštos kokybės trąšas – kompostą – ir panaudoti jį sode ar darže. Kol kas Tauragės rajono namų kompostavimo taisyklėse nėra rekomenduojama kompostuoti šalutinių gyvūninių produktų, nors tas yra daroma beveik visose ES šalyse.
Europos Žiedinės ekonomikos pakete numatyta, kad iki 2024 metų visi Europos Sąjungos gyventojai turės rūšiuoti biologines, įskaitant maisto ir virtuvės, atliekas. Šiuo metu tik labai maža Lietuvos gyventojų dalis tą gali padaryti savo namuose. Nuo 2019 metų dauguma Alytaus regiono gyventojų jau turi galimybę rūšiuoti maisto atliekas, įskaitant mėsą ir žuvį. 2023 metais tokia galimybė bus suteikta ir Tauragės rajono gyventojams.
Geroji maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo patirtis ES
Daugelyje Europos Sąjungos valstybių maisto ir virtuvės atliekų tvarkymas jau tapęs kasdienybe. Pavyzdžiui, Slovėnijos sostinėje Liublianoje, biologinių atliekų surinkimas pradėtas 2006 metais. Miesto centre esančiuose požeminiuose komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose šalinti mišrias komunalines ir biologines atliekas galima tik tiems, kas turi tam skirtas atpažinimo korteles. Pagal Liublianoje galiojančią rinkliavą, suteikiamas ribotas kiekis kartų pasinaudoti minėtais konteineriais. Metant daugiau – mokama papildomai. Tai leido Slovėnijos sostinei pasiekti beveik 70 proc. atskiro komunalinių atliekų surinkimo rodiklį.
Puikūs maisto ir virtuvės atliekų surinkimo rezultatai pasiekti Šiaurės Italijoje esančiose savivaldybėse. Italijoje dar nuo 1997 metų leidžiama taikyti principą „mokėk už tiek, kiek išmeti“ (angl. Pay as you throw), kuris numato, kad maisto ir virtuvės atliekų srautui galima taikyti nuolaidas rinkliavoje. Tai paskatino Italijos savivaldybes keisti apmokestinimą ir įtraukti maisto atliekų surinkimo bei tvarkymo išlaidas į fiksuotą rinkliavos dalį, o už tokių atliekų kompostavimą namuose – taikyti nuolaidas. Pavyzdžiui, Trevizo provincijoje įsikūrusi Paese savivaldybė, kuri gyventojų skaičiumi panaši į Tauragės miestą, pasiekia apie 89 proc. atskirą komunalinių atliekų surinkimą ir vidutinis gyventojas išmeta mažiau nei 41 kilogramą mišrių komunalinių atliekų.
Pakeitimai reikalingi Tauragėje
Organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius teigia: „Tauragėje jau netrukus pradės veikti atskirai surinktų maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo įrenginiai. Juose galės būti tvarkomos visos rajono biologinės atliekos, tačiau remiantis gerąja patirtimi iš Italijos savivaldybių, būtų galima pirmenybę teikti prevencijai – leisti gyventojams, kurie nori ir gali, visas savo maisto ir virtuvės atliekas, įskaitant mėsos ar žuvies, sukompostuoti namuose. Taip būtų suteikiama galimybė neišmesti jokių biologinių atliekų ir sutaupyti“.
Tauragės miesto savivaldybė yra sukūrusi sąlygas gyventojams, turintiems individualius atliekų surinkimo konteinerius, sutaupyti išmetant mažiau mišrių atliekų. O kaip galima paskatinti rūšiavimą daugiabučiuose esantiems namų ūkiams? „Tą būtų galima nesudėtingai padaryti įdiegiant atpažinimo korteles, taikomas besinaudojantiems požeminiais mišrių komunalinių ir biologinių atliekų surinkimo konteineriais. Kiekvienas pasinaudojimas būtų priskiriamas konkrečiam namų ūkiui, kaip tai daroma Liublianoje. Rūšiavimo kokybės kontrolė ir suteiktos taupymo galimybės gerai rūšiuojantiems namų ūkiams, turėtų prisidėti prie geresnio rūšiavimo ir mišrių komunalinių atliekų mažėjimo“, – tikina D. Tracevičius.
Mažesnis poveikis klimato kaitai
Maisto ir virtuvės atliekų kompostavimas namuose turi gerokai mažesnį neigiamą poveikį klimatui, nes tokių atliekų nebūtina niekur transportuoti. Joms apdoroti nereikia centralizuotos kompostavimo ar anaerobinio apdorojimo infrastruktūros, o tai reiškia mažesnius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Kartu, remiantis Europos komposto tinklo duomenimis, namų ūkiuose pagamintas kompostas ne tik praturtina dirvožemį, bet ir sekvestruoti anglies dvideginį iš atmosferos.
Tauragės miesto savivaldybei siekiant tapti klimatui neutralia ateityje prireiks pakeisti nemažai atliekų surinkimo ir tvarkymo aspektų. Tai, visų pirma, didesnė atliekų prevencija ir pakartotinis naudojimas – didelę patirtį šioje srityje sukaupę turi tokie beatliekiai (angl. zero waste) miestai kaip Liubliana Slovėnijoje ar Kapanoris Italijoje. Taip pat reikalingas atliekų surinkimo transporto elektrifikavimas bei atliekų deginimo pakeitimas perdirbimu. Prie klimato neutralumo reikšmingai prisidėtų ir naujas galimybes atvertų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimas anaerobiniu būdu ir biometano gavimas.
Su VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pateiktais pasiūlymais Tauragės rajono savivaldybei galima susipažinti čia: www.circulareconomy.lt/tauragei.pdf
Pranešimą paskelbė: Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika”
