Asociacija Vilniaus Moterų namai sėkmingai užbaigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamą projektą „Įvardinti. Atpažinti. Keisti. Švietimo srities darbuotojų kompetencijų kėlimas lyčių lygybės srityje”. Projektą įgyvendinimesu partneriais 5 Lietuvos savivaldybėse: Kaune – LPF Frida, Kėdainiuose – Kėdainių rajono Moterų krizių centras, Utenoje – Utenos moterų centras, Visagine – Visagino šeimos krizių centras.
Projektas apėmė edukacines veiklas, siekiant suteikti švietimo srities darbuotojams daugiau informacijos apie lyčių lygybės svarbą mokymo ir ugdymo procese, supažindinti su šioje srityje atliekamais moksliniais tyrimais bei tarptautinių organizacijų dedamomis pastangomis spręsti lyčių lygybės problemą, skatinant moterų pažangą ir suteikiant vienodą startą tiek merginoms, tiek vaikinams. Švietimo srities darbuotojams taip pat buvo pasiūlyta savistabos metodika, leidžianti jiems realiame laike fiksuoti savo interakcijas su abiejų lyčių moksleiviais bei savo reakcijas į jų elgesį klasėje. Vyresnių klasių moksleiviams buvo skirti interaktyvūs užsiėmimai iš lyčių lygybės ir nediskriminavimo sričių, siekiant paskatinti moksleivių lyderystę šioje srityje ir aktyviai įsijungti į diskusiją klasėje. Projekto įgyvendinimo metu parengtos Metodinės rekomendacijos, prisidėsiančios prie švietimo srities darbuotojų kvalifikacijos kėlimo.
Mūsų patirtis atskleidė, jog, pirma, lyčių lygybės ir nediskriminavimo temai iki šiol nebuvo skiriamas dėmesys mokyklose, ir, antra, kad absoliučiai daugumai pedagogų ir moksleivių ši tema pasirodė aktuali ir jie noriai įsitraukė į diskusiją.
Iššūkiai, su kuriais susidūrėme įgyvendinant projektą iš esmės būtų šie – susidūrėme su nepalankiu kai kurių mokyklų administracijos ir pačių švietimo srities darbuotojų požiūriu. Pavyzdžiui, jau projekto pradžioje po pirmųjų mokymų iš lyčių lygybės srities viena iš prestižinių Vilniaus gimnazijų paliko projektą pareiškusi, jog toks kalbėjimas jiems esąs nepriimtinas… Dar vienoje gimnazijoje kontaktinių užsiėmimų su moksleiviais metu fizinio lavinimo mokytojas atlydėjęs mokinius kaip klasės auklėtojas užėmė aktyvią negatyvaus lyderio poziciją ir kartu su aplink jį susispietusiais vaikinais sabotavo proceso eigą. Taip pat teko dirbti auditorijoje, kur vaikinai, sudarantys daugumą klasėje, sėdėdami pirmuose suoluose, pertraukinėjo ir replikavo lektoriui, o į pastabą, kad merginoms nepaliekama laiko pasisakyti, išgirdome atsakymą, kad tai esą nesvarbu, nes „jos vis tiek neturi, ką pasakyti“. Taigi, turime pagrindo teigti, kad seksistinė subkultūra kai kuriose švietimo įstaigose yra, deja, mokymo ir ugdymo proceso realybės dalis, – agresyvus vienos lyties dominavimas kitos atžvilgiu yra neatpažįstamas, nekvestionuojamas ir nestabdomas.
Ar esame pasiruošę pripažinti, jog labiausiai paplitusi diskriminacijos forma, su visa derama pagarba kitoms diskriminuojamoms grupėms, yra diskriminacija dėl lyties? Tai yra moterų diskriminacija?
2020 m. Jungtinių Tautų plėtros programos paskelbtas lyčių socialinių normų indeksas, vertinantis lyčių lygybę per žmonių turimą šališkumą lyties atžvilgiu atskleidė, kad 91 % vyrų ir 86 % moterų turi bent vieną aiškiai neigiamą nuostatą moterų atžvilgiu politikos, ekonomikos, švietimo srityse, taip pat moterų kūno neliečiamumo bei integralumo aspektu.
Tiesa, mes nuolat guodžiamės iliuzija, kad tuojau užaugs nauja karta, gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, kuri bus iš prigimties atsikračiusi visų prietarų, karta, kuri nepalaikys žalingų lyčių vaidmenų stereotipų ir lyčių lygybė įsitvirtins savaime. Guodžiamės tokiomis mintimis, tačiau, ar dedame kokias nors pastangas, kad tai taptų realybe?
Pažymėtina, jog švietimo įstaigoms šiuo metu yra parengtos Gyvenimo įgūdžių ir Sveikatos įgūdžių programos, bet ar jos atitinka pagrįstus lūkesčius? Vyresniųjų klasių moksleiviams skirta Sveikatos įgūdžių programa buvo viešai kritikuojama dėl to, jog joje trūksta esminių dalykų, įskaitant teisingos informacijos apie psichikos sveikatą, reprodukcinę sveikatą ir teises, ligų prevenciją, kt. Būdinga, jog programą parengti buvo pasitelkti … teologai. Galbūt todėl šioje programoje galime rasti ir tokios mokslui prieštaraujančios informacijos ir sąvokų, kaip “krizinis nėštumas”, pasvarstymų apie hormoninės kontracepcijos “žalą” ir pan. Akivaizdu, jog, jei mokykloms yra siūlomos būtent tokios kokybės ir turinio programos, neverta stebėtis, kad ir dalies moksleivių, ir dalies švietimo srities darbuotojų nuostatos svarbiausiais moterų žmogaus teisių klausimais nėra tokios, kokios jos turėtų būti siekiant įtvirtinti lyčių lygybę ir nediskriminavimą kaip pamatinį mokymo ir ugdymo proceso principą.
Viena iš esminių projekto rekomendacijų – lyčių lygybė ir nediskriminavimas turi nedelsiant tapti viena svarbiausių švietimo srities darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sričių; lyčių lygybė ir nediskriminavimas turi užimti deramą vietą švietimo ir ugdymo procese, galimai tapdamas atskira disciplina, dėstoma vyresniųjų klasių moksleiviams.
Pranešimą paskelbė: Lilija Vasiliauskienė , Vilniaus Moterų namai
