Meilė

liudna… bet tikra istorija… nutikusi man

susipazinau su viena panele… jinai, man labai patiko… is pirmo zvilgsnio… kai pabendravau 5 minutes… tarp musu uzsimezge rysys… po tu 5 minuciu nesimatem savaite… tada vel susitikom kai vaziavom maudytis… tada pakalbejom valanda… tada palydejau ja namo… jos zvilgsnyje pamaciau baime… ir po to vakare ji man parase… kad ji tikrai bijojo… nes dar niekas nesuprato jos jausmu… dar niekas… niekas nebuvo suprates jos jausmu… mes ta vakara susitikom… vidury nakties… kazkur… ir snekejom… galop tarp musu uzsimezge toks rysys… tox stiprus… kad as jauciau jos alsavima… jos sirdies plakima… budamas net uz 1000 kilometru…
nezinau, kodel, bet gyvenimas, mums buvo ziaurus… tuo, kad ji ne is to pacio miesto… tuo kad neleisdavo, mums pabuti kartu… ir stai… jinai atvaziuoja… mes susitinkam… pirma vakara ji man nieko nepasako, nepasakau ir as… antra vakara susitike… snekejom labai daug… apie viska… jinai buvo atvira… jinai neslepe… jinai man pasake, kad visa laika turejo vaikina… as ja nusivyliau… bet negalejau pykti, negalejau, as ja MYLIU!!! tada pasisnekeje mes apsikabinom, sakau nuvesiu tave namo… jinai pasake, kad neis, ji sake, kad klaidzios gatvem… tada as pasakiau… negalu palikti taves vienos… negaliu… einam su manim pas mane namo… ir ejom… ir po to labai labai daug snekejom… ir galop… as ja pabuciavau… jinai nusimine… paklause kodel… tada as atsistojau ir begau… begau… bet kai pagalvojau, ka as pdariau… grizau, jos neberadau, labai issigandau… bet ji buvo cia pat priejo… pasake… „Kodel tu begai, kur as taves buciau ieskojus???” tada apsikabinom… jinai uzmigo mano glebi… atsikelusi pamate mane… nuostabiai nusisypsojo… apkabino mane, pasake, man salta… ir tada nuejom ant mano namo laiptu… as ja apkabinau… ji nuleido galva, as pradejau jai taip svelniai glostyti nugara… pajutau jos alsavima… jos sirdies plakima… tada net nepajauciau, kaip mano ranka nusileido zemyn, pradejo glamoneti jos kuna… ir taip visa nakti… kol pasidare sviesu…
ryte palydejau, ja namo… pavaiksciojom kartu… tada ji man pasake… tiksliau pakartojo… kad neturejo to daryti… neturejo… pasake, kad nenori prarasti jai labai swarbaus zmogaus… kad neturejo to daryti… bet mes abu zinojom, kad tai prasiverze musu jausmai… tada… susitikom tos dienos vakare… as jai buvau nusiuntes viena istorija… jinai suprato… kad as ja myliu… bet ji nesuprato pacio svarbiausio… kad ji man tapo pasauliu… mano spinduliu nusviecianciu tamsa… mano kelrode zvaigzde… kad as jai atidaviau tiek daug… atidaviau savo gyvenimo sparnus… atidaviau save… savo jausmus… viltis svajones… as jai jai atidaviau visa save… bet argi tai daug??? juk ji laiminga!!! ji vos neprarado, bet as jai padejau susigrazinti jai labai brangu zmogu!!! visdelto… nera tokiu zodziu… kuriais galima butu nusakyti mano jausmus jai… as padarysiu viska, kad tik ji butu laiminga… viska… netgi nusizudysiu, jeigu reikes, kad tik jinai butu laimingas… su jai labai brangiu zmogumi… as padarysiu viska… kad ir kaip skausmas plestu krutine, kad ir kaip mano siela butu suzeista… as padarysiu viska, kad tik ji butu linksma!!! kad ji sypsotusi… kad ji juoktusi!!! kad jinai svytetu… o mano lobis… jinai… galbut… jinai supras… galbut… kad jinai man yra viskas… galbut jinai supras, kad as jai esu istikruju viskas… galbut… nereikia prarasti vilties… galbut… kadanors… galbut neveltui as i ja tiek dejau vilciu… galbut… galbut neveltui jauciu jos rankas… jos gaivu dvelksma… galbut neveltui… o galbut as taip ir liksiu… jausti, tai visa gyvenima… nes man tereikia zinoti, kad ji laiminga…

P.S. bukite su jausmais atsargus ir pagalvokite, kam istikruju turite juos skirti…

NaudotosKnygos.lt

25 komentarai

Parašykite komentarą