Šiais metais tarptautinio bioinovacijų konkurso „BISC-E“ (“Biobased Innovation Student Challenge Europe“) pusfinalyje Lietuvai atstovavusią studentų komandą lydėjo sėkmė – ji pateko į geriausiųjų Europos jaunųjų kūrėjų penketuką. Konkurso nugalėtojai paaiškės spalio 13 dieną vyksiančiame „BISC-E“ finaliniame etape. Tarp finalininkų lietuviai vieninteliai pateikė idėją socialinei inovacijai, kurios įgyvendintojais galėtų tapti visi miestų daugiabučių mikrorajonų gyventojai. Ekspertų teigimu, į būtinybę visuomenei prisidėti prie gyvybiškai svarbaus ištekliaus – dirvožemio – gelbėjimo dėmesį atkreipę Lietuvos studentai šiandienos realijų fone pataikė į dešimtuką.
Pilietiniu bendradarbiavimu siūlo spręsti aštrias aplinkosaugos problemas
Tarptautinį konkursą „BISC-E“ organizuoja Briuselyje įsikūręs Biopramonės konsorciumas („Bio-based Industries Consortium“). Jis kartu su Europos Komisija (EK) įgyvendina 2 mlrd. eurų vertės partnerystę, kurios tikslas – spartesnė bioinovacijų plėtra ir tikslinis jų finansavimas. Konsorciumas, organizuodamas konkursą „BISC-E“, skatina gabius Europos universitetų studentus aktyviai įsitraukti į bioinovacijų kūrimą ir bioekonomikos vystymą.
Nacionalinę atranką organizavusi Lietuvos biotechnologų asociacija šiemet į konkursą delegavo išskirtinai plačios kompetencijų amplitudės komandą. Tai – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agronomijos fakulteto studentės Justina Deveikytė ir Paulina Družaitė, Bioekonomikos plėtros fakulteto studentas Mykolas Mažukna bei VDU Muzikos akademijos studentas Algirdas Vaičaitis.
Komandos kapitonas M. Mažukna atskleidžia, kad tarptautinei vertinimo komisijai pristatyta inovacija padėtų spręsti kelias aštrias aplinkosaugos problemas. Tam daugiabučių gyvenamųjų namų kvartaluose esančias šiukšlių surinkimo aikšteles reikėtų papildyti nedideliais biofermentatoriais, per porą parų organines bioskaidžias atliekas paverčiančiais vertingu, dirvožemį praturtinančiu kompostu.
„Apie 30 proc. visų komunalinių atliekų šiuo metu sudaro biologinės atliekos. Lietuvoje jos nugula sąvartynuose, kur irdamos išskiria toksiškas metano dujas. Fermentatoriai, kuriais šias atliekas būtų galima perdirbti, gaminami pramoniniu būdu ir pasaulyje tai nėra naujovė. Tačiau šiuo metu labiau populiarūs didesni agregatai, naudojami žemės ūkio ar pramonės įmonėse, o mes siūlome akseleruoti organines bioskaidžias atliekas pasitelkiant mažesnius biofermentatorius ir įtraukiant visuomenę. Kompostas, kurio išeiga iš 1 kg atliekų yra apie 400-500 g., būtų parduodamas agroverslui tiesiogiai bei mažmeninėje prekyboje. Paskaičiavome, kad šią bioinovaciją diegiančioms vietos savivaldybėms ar privatiems investuotojams apsimokėtų nuomotis saulės elektrines. Tuomet metinė investicinė grąža siektų apie 15 proc., o visa investicija atsipirktų per 6,5 metų“, – idėjos esmę komentuoja M. Mažukna. Pasak jo, galutinė sėkmė vis dėlto priklausytų nuo vietos bendruomenių požiūrio į ekologiją ir noro keisti įpročius. Todėl kaip viena sudėtinių projekto dalių yra numatyta žinių sklaida. Pavyzdžiui, biofermentatoriuose vykstantys procesai galėtų būti demonstruojami įvairaus amžiaus vaikams bei integruojami ugdymo programose.
Situacijos grėsmę jaučia ir Europos universitetai, ir verslo bendruomenės
Lietuvos atstovų komandos vadovė, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautinei veiklai Virginija Kargytė pastebi, kad per paskutiniuosius 50 metų žmonių populiacija padvigubėjo ir netrukus turėtų pasiekti 8 milijardus. Tačiau išteklių mūsų planetoje per tą laiką nepadaugėjo, o esamų kokybė tik prastėjo.
„Mokslo ir verslo sektoriuose intensyviai kuriami sprendimai, padėsiantys kintančiomis aplinkos sąlygomis apsirūpinti maistu – plėtojant precizinį ūkininkavimą, kuriant atsparesnes augalų veisles ir kt. didinamas tradicinės žemės ūkio gamybos technologijų efektyvumas bei atsparumas klimato kaitai. Taip pat vystomos aplinką ir išteklius tausojančios naujos technologijos: įvairių augalų auginimas vertikaliose sistemose, kaip alternatyva tradicinei gyvulininkystei auginami vabzdžiai, laboratorijose išgaunama dirbtinė mėsa. Nepaisant to, gyvenimo kokybės klausimai ir rizikos išlieka. COVID-19 pandemijos kontekste Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija pabrėžia būtinybę vertinti sveikatos sritį taikant naują, platesnį ir visapusiškesnį požiūrį, pripažįstantį sudėtingus, nedalomus žmonių, gyvūnų, augalų ir aplinkos ryšius. 2019 m. Pasaulio ekonomikos forumo kartu su Harvardo globalios sveikatos institutu parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad apie 30 proc. naujų ir naujai plintančių ligų, tokių kaip Nipos, Zikos ir Ebolos virusai, protrūkiai yra susiję su miškų naikinimu. Todėl Europos universitetai ir verslo bendruomenės telkiasi pokyčiams, skatindamos pilietinį bendradarbiavimą“, – kalba V. Kargytė, pridėdama, jog spalio 20-21 dienomis VDU Žemės ūkio akademijoje vyks Europos gyvybės mokslų universitetų rektorių ir dekanų forumas, kuriame bus diskutuojama, kaip pasitelkiant studijas, mokslo ir inovacijų programas prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo.
Dirvožemio būklės gerinimas – tarp svarbiausių EK strateginių tikslų
„ES sutariama, kad maisto sektoriui ir pagrindiniam jo ištekliui – dirvožemiui – sprendimų reikia kompleksinių ir nedelsiant. Šiuo metu EK yra inicijavusi penkias misijas (veiksmų paketus) didžiausiems šiandienos iššūkiams spręsti. Tai – prisitaikymas prie klimato kaitos, kova su vėžiu, klimatui neutralūs ir išmanūs miestai, vandenynų ir vandenų atkūrimas bei Europos susitarimas dėl dirvožemio“, – teigia EK sudarytoje Sveiko dirvožemio ir maisto misijos ekspertų taryboje dvejus metus dirbusi VDU Žemės ūkio akademijos vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Zita Kriaučiūnienė. Ekspertės nuomone, Lietuvos studentų pasiūlyta socialinė inovacija, kuri gali prisidėti prie dirvožemio būklės gerinimo, yra labai aktuali, kadangi yra nustatyta, jog iki 70 proc. Europos dirvožemių šiuo metu nėra sveiki dėl vykdomos intensyvios žemės ūkio veiklos, taršos, urbanizacijos bei kintančio klimato įtakos. Todėl labai svarbu, kad ne tik agrosektorius, bet ir visuomenė būtų suinteresuota dirvožemio būklės gerinimu.
„Jei ir toliau situacija nesikeis, ateityje kils labai didelių iššūkių, kaip augančią žmonijos populiaciją aprūpinti maistu, nes dirvožemis laikomas praktiškai neatsikuriančiu ištekliumi – atkurti degradavusio dirvožemio gyvybines savybes užtrunka labai ilgai. Natūraliomis sąlygomis 1 cm dirvožemio sluoksniui susidaryti gali prireikti 100 ir net daugiau metų“, – dėmesį atkreipia mokslininkė Z. Kriaučiūnienė.
Pašnekovės teigimu, EK tikslas – pasitelkiant naujausias mokslo žinias ir inovacijas (EK Sveiko dirvožemio ir maisto misijai, mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje 2021–2022 metams skyrė 95 mln. eurų) siekti, kad Europos dirvožemiai būtų sveiki. Tam iki 2030 m. bus įkurta 100 gyvųjų laboratorijų ir švyturių tinklas, paskatinsiantis šio tikslo įgyvenimą. Pagrindiniai sveiko dirvožemio ir maisto misijos uždaviniai yra sumažinti dykumėjimą, saugoti dirvožemio organinės anglies atsargas, stabdyti dirvožemio užsandarinimą, padidinti miesto dirvožemių pakartotinį panaudojimą, mažinti dirvožemio užterštumą ir pagerinti atstatymą, užkirsti kelią erozijai, pagerinti dirvožemio struktūrą bei padidinti bioįvairovę, sumažinti ES pasaulinį pėdsaką dirvožemiams. Svarbiu uždaviniu įvardijamas švietimo gerinimas ir žinių apie dirvožemio svarbą visuomenėje sklaida. Įgūdis augalines liekanas kompostuoti ir grąžinti į dirvožemį gali būti vienas gerųjų pilietinės iniciatyvos pavyzdžių.
Pranešimą paskelbė: Ieva Šernienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija