Gamta ir gyvūnai

Lietuvos jūrinė teritorija. Kaip „naviguoti“ besikeičiančioje aplinkoje?

Nors Lietuvai priklauso palyginti nedidelė dalis Baltijos jūros teritorijos ir nė 100 km nesiekianti pakrantė, mūsų, kaip ir kitų Baltijos regiono valstybių vystymasis yra glaudžiai susijęs su jūra. Čia susikerta šalies kraštovaizdžio, gamtos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos, žemės gelmių išteklių, turizmo, žvejybos ir laivybos, uostų vystymosi ir daug kitų interesų, kurių kryptingas derinimas yra būtinas siekiant vystyti Klaipėdos regioną. Tai atsispindės šiuo metu rengiamame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (LRBP) – dokumente, numatančiame Lietuvos teritorinę viziją 2050 m. Vis dėlto, kaip Damoklo kardas nuolat kabantis klausimas – kaip prisitaikysime prie jau pastebimų klimato pokyčių, kurie po 30 metų gali būti lemtingi mūsų jūrinei teritorijai?

Kodėl svarbu planuoti jūrinę šalies teritoriją?

Lietuvą, pasak britų interneto svetainės „GreenMatch“ atlikto tyrimo, iš Europos ekonominės erdvės valstybių besikeičiantis klimatas paveikė labiausiai. Tai ypač akivaizdu pajūryje, kuris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Pagal pesimistines prognozes, Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti iki 0,5–1,0 m. Vandens lygiui pakilus 1 m., iškiltų užtvindymo pavojus Klaipėdai ir Palangai. Nuo 1970 m. iki 2015 m. vandens lygis jūroje prie Lietuvos krantų kasmet kilo po 4,46 mm. – tai didžiausias pokytis tarp visų analizuotų Europos valstybių. Jūros vidutinė temperatūra Lietuvoje nuo 1960 m. iki 2014 m. padidėjo 0,73°C.

Besikeičianti temperatūra, krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, o ypač toms, kurios vystomos Klaipėdos regione, todėl Lietuvai svarbu nusistatyti pagrindinius siekius šioje teritorijoje, kad būtų lengviau „naviguoti“ vis sunkiau nuspėjamoje aplinkoje.  

Kaip 2050 m. atrodys Lietuvos pajūrio teritorija?

Šiuo metu rengiamame LRBP suformuluotos dvi konceptualiai skirtingos galimos šalies erdvinio vystymo alternatyvos, kurių įgyvendinimo keliai skirsis. 

Pirmoji alternatyva remiasi tolygiu visos šalies 10 regionų teritorijos vystymu. Jos įgyvendinimui iš esmės nereikėtų didesnių teisinių ar administracinių pokyčių, tačiau nevienodos atskirų regionų startinės pozicijos dėl pernelyg ribotų ar panašių konkurencinių pranašumų ir trūkumų ilgainiui užprogramuotų regionus tapti ekonomiškai priklausomus ir išlaikomus. Klaipėdos regione, išskirtiniame savo gamtiniu, turistiniu, ekonominiu potencialu, kaip ir iki šiol išliktų status quo situacija.

Antroje alternatyvoje formuojami iš esmės nauji principai pertvarkant šalies regioninę politiką – tikslinis sisteminis šalies investicijų koncentravimas į sritis ir teritorijas, įvertinant jų pranašumus ir specifiką. Anot ekspertų, šis kelias gali duoti didžiausią naudą ir grąžą. Stiprinant regionų savitumą ir savarankiškumą, būtų sudaromos sąlygos jų bendradarbiavimui. Ši alternatyva yra konstruktyvesnė, labiau tenkinanti šalies vidaus poreikius tarptautiniame kontekste, numatanti konkrečias teritorijas atsinaujinančios energetikos sektoriaus plėtrai tiek šalies viduje, tiek ir su kaimyninėmis valstybėmis.

Svarstomos Klaipėdos uosto alternatyvos

Strateginis ir šalies ekonominiam potencialui gyvybiškai svarbus jūrų uostas, kurio išskirtinė neužšąlančio jūrų uosto infrastruktūra ir specifinės kompetencijos suteikia Lietuvai sąlygas konkuruoti su kaimyniniais uostais Baltijos jūroje ir didinti tranzito per Lietuvą apimtis. Taip dar labiau įdarbinamos šalyje veikiančios transporto, logistikos, sandėliavimo ir susijusių bei aptarnaujančių veiklų pridėtinės vertės grandinės. Sutariama, jog būtina stiprinti šį konkurencinį pranašumą didinant jūrų uosto veiksmingumo potencialą ir išlaikant Klaipėdos uostą kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų-Vakarų tranzito mazgą. Jeigu bus apsispręsta vystyti išorinio giliavandenio uosto projektą, o šiuo metu yra svarstomos galimos vystymo alternatyvos. 

Jeigu išorinio giliavandenio uosto plėtra vykdoma Melnragėje, giliavandenio uosto infrastruktūra, inkaravietės ir išorinis reidas (uosto prieigų akvatorija) turėtų sutilpti dabartiniame Klaipėdos uosto išoriniame reide. Jeigu uosto plėtra vykdoma Būtingėje, tuomet tektų suformuoti Šventosios-Būtingės uostų plėtros zoną, t.y. išplečiant Šventosios uosto išorinį reidą, kuriame tilptų esama Būtingės infrastruktūra, inkaravietės, prieplaukos kanalai bei giliavandenis uostas Būtingėje.

Šiuo metu yra atliekamas Strateginio poveikio aplinkai vertinimas (SPAV) kuris taip pat vertins ir abi uosto vystymo alternatyvas. SPAV išvada padės apsispręsti ir priimti tinkamiausią Lietuvos teritorijos ateities vystymosi scenarijų 2050.

Jūrinė Lietuvos teritorija koncentruotai atskleidžia įvairias interesų sanglaudas Lietuvoje. Ateities nuspėti neįmanoma, tačiau planuoti ją privaloma, norinti pasiekti šaliai svarbius tikslus, ypač žinant Baltijos jūrai nepalankias prognozes, susijusias su klimato kaitos keliamais iššūkiais.

Visuomenė taip pat yra kviečiama dalyvauti LRBP rengimo procese. Susipažinti su visa LRBP koncepcijos medžiaga ir SPAV bus galima nuo rugsėjo 5 d., kai ši informacija bus paskelbta LRBP svetainėje www.bendrasisplanas.lt konsultacijoms. Rugsėjo 11 d. 16 val. LRBP koncepcija ir SPAV ataskaita bus viešai pristatyti Klaipėdoje, Light House Coworking (Liepų g. 83). Spalio 4 d. visuomenė yra kviečiama į tarptautinį forumą, kurio metu bus pristatoma LRBP koncepcija ir SPAV ataskaita Nacionalinės atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Saulėtekio al. 5, Vilniuje.

 

Naujasis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nustatys šalies teritorijos erdvinio vystymosi kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrins, kad būtų suderinti galiojantys ir kuriami strateginiai planavimo dokumentai, turintys erdvinę išraišką. Naujojo LRBP sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų.

Pranešimą paskelbė: Austina Vžesniauskaitė, LR aplinkos ministerija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą