Tarptautinę anksčiau gimusių kūdikių dieną žinomos Lietuvos mamos paminėjo susirinkusios į netradicinius pusryčius. Čia skambant Ievos Zasimauskaitės muzikai ne tik mėgavosi jaukiu rytu, bet ir kvietė atkreipti dėmesį į anksčiau į pasaulį atėjusius mažylius. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas gydytojas neonatologas docentas Arūnas Liubšys dalinosi, kad į pusryčius susirinkę svečiai – ne vieninteliai, kuriems kofeinas padeda pradėti dieną. „Galima pajuokauti, kad ankstuką anksti pradedame girdyti kava. Bet iš tiesų, kofeinas jiems – itin reikalingas. Viena iš nebrandumo problemų – anksčiau gimę mažyliai kartais pamiršta kvėpuoti. Kofeinas tiesiogiai veikia nervų sistemos centrus ir primena ankstukams, kad jiems reikia kvėpuoti. Taip pat kofeinas sumažina kraujo išsiliejimo į smegenis tikimybę.…

Nuo viešnagės art deco dvasia alsuojančiuose namuose iki skaniausių kūčiukų paieškų, pleškinant asmenukes gatvės meno fone ar apsnigtame šile ilsintis nuo telefono  – šiemet Kaunas siūlo net šimtą būdų atšvęsti Kalėdas. Savąjį burtą galima mesti tiesiog dabar, užsukus į šventinę svetainę ir pasinaudojus Kalėdų generatoriumi. O tada – pirmyn į miestą. Juk šventinis sezonas Kaune prasideda jau lapkričio 22 d., o pagrindinė – natūrali! – miesto eglė grįžta į atnaujintą Rotušės aikštę.  Art deco: prieš 100 metų ir dabar Šiuolaikinės Kauno Kalėdų tradicijos siekia auksiniu šio miesto amžiumi vadinamą tarpukarį, kai Kaunas tapo Laikinąja sostine, o į sparčiai augantį didmiestį plūdo ne tik naujakuriai, bet ir kitų Europos sostinių mados. …

Vis daugiau pirkėjų apie šventinį Kūčių ir Kalėdų stalą pradeda galvoti dar nė neprasidėjus žiemai, o tai leidžia ne tik išvengti streso lakstant po parduotuves prieš pat šventes, bet ir sutaupyti, apsipirkimą planuojant bei naudojantis akcijomis. Tokias tendencijas atskleidžia „Iki“ prekybos tinklo atlikta lojalių klientų apklausa. „Iki“ klientai – protingi ir racionalūs Apklausos duomenimis, 21 proc. „Iki“ prekybos tinklo klientų prieššventinį maisto apsipirkimą pradeda planuoti iki Kalėdų likus mėnesiui, o 55 proc. tuo pradeda rūpintis pirmoje gruodžio pusėje. Ir tik likę 24 proc. sako, kad produktų šventiniam stalui į parduotuves keliauja paskutinę minutę. „Matome, kad mūsų pirkėjai Kalėdas sutinka labai atsakingai ir mėgsta viską planuoti iš anksto, o toks ankstyvas…

Kava – vienas dažniausiai tautiečių pasirenkamų gėrimų. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, vienas pirkėjas per mėnesį vidutiniškai įsigyja 2,4 kavos pakuotės. Nors pastaraisiais metais auga kavos pupelių ir kapsulių populiarumas, malta kava išlieka pagrindiniu pasirinkimu – ją patogu ruošti įvairiais būdais, net ir neturint profesionalios įrangos. „Remiantis Europos kavos federacijos ataskaita „European Coffee Report 2023/2024“, Lietuvoje kava dažniausiai ruošiama namuose – net 88 proc. šio gėrimo nuperkama parduotuvėse, o kavinėse ar restoranuose išgeriama tik apie dešimtadalį. Tai rodo, kad kava mūsų šalyje nėra vien tik ritualas už namų ribų – ji lydi daugelį visos dienos metu, tiek ryte, tiek po pietų ar per darbo pertraukėlę“, – sako Titas Atraškevičius, „Maximos“…

Morkos – viena iš tų daržovių, kurias rasime kiekvieno lietuvio virtuvėje. Jos išties nebrangios ir lengvai pritaikomos įvairiuose patiekaluose: tinka sriuboms, troškiniams, garnyrams, salotoms, užkandžiams, gėrimams ir net desertams. O pasibaigus moliūgų sezonui, morkos gali tapti puikia alternatyva ir patikimu ingredientu greitai, sočiai ir taupiai trintai sriubai. Įdomu tai, kad morkos Europoje iš pradžių nebuvo oranžinės spalvos – tokias, kokias valgome šiandien, išvedė Nyderlandų augintojai tik XVII amžiuje. Iki tol vyravo purpurinės, geltonos ir baltos morkos. Šiandien dažniausiai renkamės morkas, kurioms ryškiai oranžinę spalvą suteikia beta karotenas – antioksidantas, kuris organizme virsta vitaminu A. Morkose taip pat gausu skaidulų, vitamino K, kalio ir kitų medžiagų, padedančių palaikyti stiprų imunitetą, gerą…

Minkšti, sultingi, intensyvaus skonio kupini kiaulienos šonkauliukai – tikra kulinarinė legenda. Tai vienas mėgstamiausių mėsos patiekalų pasaulyje, kuriam atsispirti negali ir lietuviai, sako prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Šį skanų patiekalą lengvai galite pagaminti savo namų orkaitėje – paprastai, nebrangiai ir su rezultatais, kurie pradžiugins visus. „Nors lietuviai vis dažniau valgo ir jautieną, visgi kiauliena – ta mėsa, be kurios daugelis neįsivaizduoja savo įprasto meniu. Kiaulienos šonkauliukai yra labai mėsingi ir turi subtilų skonį, juos nesunku paruošti, todėl jie pirkėjų mėgstami tiek vasaros grilio sezono metu, tiek rudenį, kai norisi šildančių, sočių patiekalų namuose, tiek ir žiemos šventėms. Juo labiau, kad jie nebrangūs, bet išties universalūs – tinka…

Šį savaitgalį prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ vykstančios didžiųjų nuolaidų dienos „Jamam“ jau pirmą dieną sulaukia gausaus pirkėjų būrio. Šiandien prasidėjusi mažmeninės prekybos akcija vilioja ne tik nuolaidomis, bet ir pramogomis. „Tradiciškai lapkritį vykstančios didžiųjų nuolaidų dienos „Jamam“ yra viena mūsų lankytojų laukiamiausių akcijų. Žmonės skuba pasinaudoti galimybe sutaupyti ir pasiruošti ne tik žiemos sezonui, bet ir artėjančioms didžiosioms metų šventėms. Tad ir šiemet jau pirmą akcijos dieną stebime išaugusius lankytojų srautus. Dar daugiau jų laukiame šįvakar ir savaitgalio dienomis. Žmonės dairosi sezoninių drabužių ir avalynės, šventinių dekoracijų, taip pat kalėdinių dovanų. Tradiciškai didelio dėmesio sulaukia ir „Maximos“ pasiūlymai“, – sako Paulius Pocius, „Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas. Pasak…

Netikėti svečių apsilankymai, nedidelės šeimos šventės ar tiesiog jaukios savaitgalio vakarienės nereikalauja jokių specialių progų. „Maximos“ partnerė, nuomonės formuotoja, laidų vedėja Indrė Kavaliauskaitė pasakoja, kad tokiems draugų susibūrimams, įvairiomis vaišėmis nuklotas stalas – būtina pasibuvimų detalė. Vis dėlto ji pabrėžia, kad aplankius svečiams mažiausiai norisi sukiotis virtuvėje, todėl ypač vertina kokybiškus produktus, pritaikytus įvairioms progoms, kuriuos galima tiesiog patiekti ant stalo. „Kartais nė nebūnu spėjusi grįžti, o mano namų terasoje jau laukia atvažiavę draugai – išsidėlioję atsivežtą maistą, užkūrę grilį. Aš labai noriu, kad svečiuose vaikai sulauktų daug draugų, o namai būtų pilni gyvybės. Tačiau tokiomis akimirkomis nemėgstu stovėti prie puodų virtuvėje. Džiaugiuosi, kai draugų susibūrimai tampa švente, o ne…

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Pamario galerija Juodkrantėje (L. Rėzos g. 3) tęsia projektą „Migruojantis muziejus“ ir lapkričio 23 d. kviečia į antrąjį sezono renginį, kurio dalyviai sužinos, kodėl muziejuose negalima liesti paveikslų, degustuos šiuolaikiškai pateiktus senųjų laikų desertus ir susipažins su auksuotės ir molbertinės tapybos restauratoriaus amatu. Paskaita ir diskusija „Kaip paveikslai suserga?“ Renginį 14 val. pradės LNDM Prano Gudyno restauravimo centro specialistės. Jos atvers savo darbo užkulisius ir paaiškins, kodėl muziejuose griežtai draudžiama liesti paveikslus bei jų rėmus. Lektorės atskleis, kaip net menkiausias prisilietimas ar „nekaltas“ suvenyras iš nukritusios rėmų detalės gali pakenkti meno kūriniui. Auksuotės restauratorė Ingrida Bagočiūnienė ir molbertinės tapybos restauratorė Aistė Eitutytė paskaitoje „Kaip paveikslai…

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkių tyrimo rezultatų, per pastarąjį dešimtmetį jaunoji Lietuvos karta tapo konservatyvesnė. Jaunimas ėmė labiau vertinti saugumą, stabilumą ir tradicijas, nei rizikingus sumanymus ar pokyčius. Socialiniuose moksluose priimta manyti, kad kultūrinės vertybės keičiasi lėtai. Vis dėlto, spartus ekonomikos augimas, technologinės inovacijos ir didėjanti migracija šiuo teiginiu verčia abejoti – šiandien viskas kinta ypač sparčiai. Posovietinės šalys yra puiki terpė vertybių pokyčių tyrimams, kadangi jos yra išgyvenusios ypač sparčią visuomenės transformaciją, o šiandien gyvena vienu ritmu su Vakarų Europa. „Vertybių pokyčiai gali būti susiję su aplinkos pokyčiais ir (arba) krizėmis. Viena iš tokių situacijų yra politiniai pokyčiai, kurie turėjo ypatingą poveikį Lietuvai, šaliai paliekant Sovietų Sąjungą“, – aiškina…