Laisvalaikis

Krokuvos Nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų“

Parodoje pristatomas Vilnius išskirtinai sudėtingu istoriniu laikotarpiu. 1918–1948 metais Vilnius ėjo iš rankų į rankas – tapo Lenkijos ir Lietuvos dalimi, buvo okupuotas ir nacių, ir sovietų kariuomenės. Okupacijos ir karai radikaliai pakeitė socialinę miesto struktūrą ir gyventojų skaičių, taip pat turėjo įtakos jo architektūrai ir urbanistikai.

Pagrindiniame muziejaus pastate esančioje parodoje galima pamatyti apie 270 darbų, iš jų: 71 tapybos, 106 popieriaus ir grafikos darbai, 5 skulptūros, 47 fotografijos, 23 knygos, 6 atminimo medaliai ir archyvinė medžiaga.  

Parodoje eksponuojami septyni Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi dokumentai, tarp kurių menininkų Oskar Hansen, Krzysztof Niesiołowski ir Andrzej Wróblewski studentų kortelės, Vytauto Kairiūkščio sukurtas „Wystawa Nowej Sztuki“ parodos katalogas, Vlado Drėmos eskizas „Futbolininkas“ ir Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės „Autoportretas“.

Paroda yra suskirstyta į 7 dalis: „Vilniaus vaizdai“, „Kova už Vilnių“, „Vilniuje dirbančių menininkų portretai ir autoportretai“, „Simbolinės vietos“, „Avangardas“, „Kasdienybė“, „ Atsisveikinimas ir nostalgija“.

Septynių dalių parodos naratyvas parodo, kaip tuometinio daugiataučio ir daugiakultūrio Vilniaus menininkai suvokė savo miestą. Be lenkų kultūros atstovų, svarbų vaidmenį kuriant šį įvaizdį suvaidino ir lietuvių, žydų bei baltarusių menininkai.

Parodoje pristatomi Lenkijos ir Lietuvos kultūros paveldo institucijose saugomi Vilniaus menininkų darbai. Be gerai žinomų ir ne kartą pristatomų Vilniaus dailės klasikų kūrinių, pvz. Ferdynand Ruszczyc, Jan Bułhak, Ludomir Sleńdziński, Bronisław Jamontt, Michał Rouba ir Jerzy Hoppen, taip pat galite pamatyti jaunosios kartos menininkų tapybos ir grafikos kūrinius, pvz. Hanna Milewska, Józef Horyd ir Hadassa Gurewicz-Grodzka. Kai kurie jų darbai rodomi pirmą kartą.

Avangardo žvilgsnius į svarbiu neoklasicizmo centru laikomo Vilniaus meninę sceną reprezentuoja Vytauto Kairiūkščio ir jo kolegos Władysławo Strzemińskio paveikslai, Bauhauzo studento Moї Vero (Moshé Raviv-Vorobeichic) nuotraukos, akvarelės Bencion Michtom ir garsiosios Adomo Mickevičiaus statulos, sukurtos Zbigniewo Pronaszko, maketas. Vilniaus įvaizdį pratęsė Lietuvos skyrius, susidedantis iš Vlado Drėmos, Antano Gudaičio, Juozo Mikėno, Algirdo Petrulio ir Adomo Varno peizažų ir portretų. Pasakojimo kulminacija – darbai, gimę iš nostalgijos prarastam Vilniui, tarp jų Andrzejaus Wróblewskio, iškilios Lenkijos pokario meno figūros, grafika ir tapyba, įkvėpta šiame mieste praleistų jaunystės išgyvenimų.

Parodos kuratoriai: Giedrė Jankevičiūtė, Andrzej Szczerski

Fotografas Marek Lasyk

Informacija https://lifeinkrakow.pl/w-wolnym-czasie/6520,wilno-w-muzeum-narodowym-nie-tylko-podroz-sentymentalna#2201-1

Teksto autorius Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažiūnas

Pranešimą paskelbė: Agnė Vilkišienė, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą