Studijos - Karjera

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Š. m. gruodžio 4–5 d. Kaune vykusioje konferencijoje „Švietimas. Tik į priekį?!“ švietimo lyderiai, politikai, mokslininkai, savivaldos ir verslo atstovai dalinosi idėjoms, kaip mūsų šalyje sukurti stipresnę bei inovatyvesnę švietimo sistemą, apjungti formaliojo ir neformaliojo švietimo stiprybes.

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) organizuojamos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamos konferencijos tikslas – plėtoti ir paryškinti neformalųjį vaikų švietimą kaip svarbią visos švietimo sistemos dalį, aptarti jo įtaką ir ryšį su formaliojo ugdymo kryptimis.

„Mokiniams tėvai dažnai liepia pirmiau paruošti pamokas ir tik po to leidžia žaisti. O kodėl švietimas negalėtų tapti džiaugsmu, žaidimu? Ypač tai tinka kalbant apie neformalųjį švietimą, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo Valdas Jankauskas, LINEŠA direktorius.

Pasak jo, labai svarbu, kad formalus ir neformalus švietimas Lietuvoje artėtų vienas prie kito, vienas kitą papildytų.

Būtinybę stiprinti bendradarbiavimą apjungiant formaliojo ir neformaliojo švietimo stiprybes akcentavo ir Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.

Linkiu diskutuoti, siūlyti ir neslėpti iššūkių, nes tik juos aptarus galime judėti pirmyn, – teigė jis.

Suraitė pažymį politikų darbams

Vertindami nueinančios Vyriausybės nuveiktus darbus švietimo srityje, konferencijos metu vykusios diskusijos „Švietimo trajektorijos: ar švietimo politika veda į ateitį? dalyviai teigiamai vertino tai, jog šalyje pradėta kalbėti apie mokyklų tinklo optimizavimą, apie mokyklą, atvirą visiems vaikams.

„Judėjimas švietimo technologijų srityje buvo ne žingsniais, bet šuoliais, mokiniams tai iš esmės pakeitė mokymosi procesą.Noriu pasidžiaugti mokytojais – jų tarpeskaitmenin technologijų naudojimas išaugo labai stipriai. Dėmesio iš nueinančios valdžios gavome. Žinia, buvo ir klaidų, nes dirbant jų visada būna, – kalbėjo Šarūnas Dignaitis, švietimo ir technologijų ekspertas,„Žinių radijo laidos „Technologijų ritmu kūrėjas, „ EdTech Lithuania asociacijos valdybos narys.

Dr. Liutauras Gudžinskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, priminė, jog nueinančiai Vyriausybei teko daug iššūkių, tokių kaip pandemija, prie kurios švietimo sistemai buvo sudėtinga prisitaikyti.

Teigiamai vertinu tai, kad švietimui nueinanti Vyriausybė skyrė daug dėmesio. Labai svarbus žingsnis buvoir tai, kad visos politinės partijos pasirašė susitarimą  dėl Lietuvos švietimo politikos, – vardijo jis, pridurdamas, jog labai svarbu, kad naujoji Vyriausybė tą susitarimą tęstų, atnaujintų, atliktų sąžiningą auditą, ar įtvirtinti tikslai pasiteisina.

Atsižvelgiant į mokytojų nuovargį nuo reformų, L. Gudžinskas labai išmintingu vadino naujosios švietimo ministrės norą sustoti, apsižiūrėti ir pabandyti susidoroti su vadybiniais iššūkiais, kilusiais per intensyvių reformų metus.

O didžiausias iššūkis naujajai Vyriausybei bus susitarti dėl solidaresnės mokesčių sistemos, nuo to priklausys ir švietimo sistemos situacija – atlyginimai mokytojams, – teigė jis.

Pasigenda vizijos, kokią mokyklą norime sukurti

Dr. Austėja Landsbergienė, „Vaikystės sodo ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja, kalbėjo, kad problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos švietimas,pvz., mokytojų trūkumas, egzistuoja visame pasaulyje. Labai svarbu jas matyti holistiškai.

„Mūsų tikslas turėtų būti eiti į sėkmingas mokyklas ir gilintis, ką jos daro, kad patiria sėkmę tokiomis pačiomis sąlygomis. O sėkmingų mokyklų Lietuvoje tikrai nemažai, – receptą siūlė Dr. Austėja Landsbergienė.

Pasak jos, labai svarbu valstybėje susitarti dėl esminių dalykų: kokia mūsų mokyklos vizija, kur mes einam švietimo srity, kokių tikslų norime pasiekti ir ten kreipti lėšas.

„Nes jei nežinai, kur eini, tu blūdiji, kaip sako mano močiutė Žemaitijoje, – vaizdingai kalbėjo verslininkė.

L. Gudžinskas išreiškė viltį, kad valstybei pavyks pasiekti proveržį didinant neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelį. Pasak jo, labai svarbu skirti adekvačius resursus tam, kad švietimo sistema būtų pajėgi padėti žmonėms prisitaikyti prie vykstančių itin sparčių technologinių pokyčių,antraip nespėjusieji prisitaikyti ateityje gali prarasti darbą ir pajamų šaltinį.

Siūlė receptą, kaip suteikti prestižo mokytojo profesijai

Diskusijos „Kiek kainuoja švietimo ateitis? dalyviai pabrėžė,  kad jei norime tapti technologijų šalimi, reikės švietimui skirti dideles investicijas.

Mariaus Dubnikovo, ekonomisto, nuomone, iš tikrųjų pinigų švietimui turime pakankamai, svarbu, juos teisingai paskirstyti, įsivardijant 2–3 prioritetines sritis ir lėšas kreipiant į jas.

„Lietuvoje BVP dalis, skiriama švietimui, yra didesnė nei ES vidurkis, lenkiame Vokietiją, Austriją, tačiau atsiliekame nuo Šiaurės šalių. Tad gal perdaug lėšų tiesiog išbarstome, nes nežinome, kokio švietimo norime?, – svarstė Darius Lasionis, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas.

Pasak D. Lasionio, kalbant apie prioritetus,  pirmiausia reikia investuoti į mokytoją. 

„Vis kalbame apie mokytojų trūkumą – ypač tiksliųjų mokslų. Šiemet pedagogikos studijas pasirinko vos 1 būsimasis fizikos mokytojas, 3 chemijos, 11 matematikos. Tai tragedija, – kalbėjo D. Lasionis.

Jo nuomone, norint išspręsti specialistų stygiaus problemą, mokytojo vidutinė alga turėtų būti dviejų vidutinių šalies atlyginimų dydžio.

„Ministerija sako, kad tam nėra pinigų? Tuomet reikia didinti algas tų sričių specialistams, kurių labiausiai trūksta. Taip sukurtume tų specialistų pasiūlą. Kaip versle: jei trūksta tau kokio specialisto, moki jam didesne algą, užuot kalbėjęs, kad dirbti tokį darbą prestižas. Pinigai, o ne garbė kuria profesijos prestižą. Padarykime mokytojo profesiją prestižinę finansiniu keliu, – siūlė D. Lasionis.

NVŠ teikėjai Kalėdų Senelio prašo mažiau biurokratizmo

NVŠ teikėjai, savivaldos atstovai konferencijoje dalinosi idėjomis, kaip pasiekti ambicingą valstybės tikslą įtraukti į NVŠ 75 proc. visų moksleivių ir paankstinti NVŠ dalyvaujančių vaikų amžių kad į jas vaikučiai įsitrauktų jau nuo 3 metų.

Tarp didžiausių iššūkių NVŠ teikėjai vardijo skirtingus nurodymus, kuriuostaiko skirtingos savivaldybės bei didelį su NVŠ krepšelių gavimu susijusį biurokratizmą.

„Didelis iššūkisadministraciniai dalykai, ypač dirbant skirtingose savivaldybėse, – skiriasi finansavimo terminai ir pan., – kalbėjo Gailė Unikauskaitė, „Išmanus švietimas vadovė.

Minėta, kad dalis mažesnių savivaldybių nenori finansuoti nuotolinių NVŠ programų, kad šios programos susilaukia daugiau tikrinimų, nei tradicinės.

Gintarė Aleknienė, „Bricks4kidz Lietuva ir „Mažosios medicinos mokyklos įkūrėja, ragino Lietuvoje perimti gerąją Italijos, Airijos, Švedijos praktiką, kur būrelius vaikai renkasi pusmečiams.

„Vaikas bent pusmetį turi lankyti būrelį, kad galėtume jo pasiekimus įvertinti, pamatytiugdymo naudą. Pas mus nėra tęstinio ugdymo – vieną būrelį vaikas renkasi mėnesiui, po to eina į kitą. Tai nesudaro galimybės tęstinumui, – teigė G. Aleknienė.

Jautri tema – įtraukusis ugdymas

Nuoširdaus konferencijos dalyvių susidomėjimo susilaukė diskusija apie specialiųjų poreikių turinčių mokinių įtrauktį.

Jos dalyvė JuventaMudėnienė, žurnalistė, ergoterapeutė, įtraukiojo ugdymo specialistė, Vilniaus kolegijos lektorė, teigė, jog labai svarbu, kad būreliuose negalią turintys žmonės dalyvautų lygiavertiškai kartu su negalios neturinčiais.

„Tai ypač svarbu paauglystėje, nes paaugliai ieško grupių, saviidentifikacijos su tais, su kuriais sutampa interesai. Būdami mišrioje aplinkoje, o ne tik su negalią turinčiaisiais, neįgalieji mokosi tam tikrų gyvenimo, bendravimo taisyklių, elgesio normų. Be to, jie gauna vidinį pasitenkinimą, kai gali kartu kurti, – aiškino ji.

Delfi vadovas Vytautas Benokraitis, konferencijoje išsakytomis mintimis įtraukiojo ugdymo tema pasidalino ir Delfi portale.

„Labai tikiu, kad nauja karta, kuri formuojama mokyklose, yra ta karta, kuri jau išaugs suvokdama, jog įtrauktis yra privalomas dalykas ir kad tai yra normalus visuomenės susitarimo principas, – „Delfi iniciatyvai (ne)matomi“ sakė V. Benokraitis.

Pranešimą paskelbė: Sigita Migonytė, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra
Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

Konferencijos „Švietimas. Tik į priekį?!“ dalyviai: mokytojo profesijos prestižui reikia pinigų, o ne žodžių

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą