Sveiki. Norėčiau galbūt išsipasakoti, o galbūt ir sulaukti patarimų. Na va žodžiu augau aš viename iš Lietuvos kampelių, mokinausi mokykloje viskas buvo tiesiog puiku, turėjau daugybę draugų, draugių ir šiaip buvo gyvenimas ne rožėmis klotas, bet nebuvo ir kuo skustis. Mokinausi aš tikrai gerai, nors buvo dar tik pradinės klasės, tačiau mokytoja jau tada sakė tėvams, kad rašau gerai rašinius ir šiaip baigiau 4 klases su pagyrimo raštu. Žinoma pradinės klasės tikrai nebuvo sunku, aš ir nenoriu girtis tikriausiai dauguma juose mokosi gerai. Svarbiausia, jog turėjau draugų, tikrų draugų, būdavo linksma gyventi šėlti ir pn… Na kaip ir daugumai tuometiniame mano amžiuje. Tačiau teko persikelti iš vienos gyvenamosios vietos į kitą. Teko pakeisti ne tik draugus, bet ir gyvenvietę, taip susiklostė, jog net tėvai nenorėjo, bet reikėjo… Na kitoje mokykloje, man smarkiai jau iš karto pradėjo nesisekti mokslai. Draugų, tikrų draugų, taip ir nesusiradau… Ir su draugais kurie buvo anksčiau nebendravau, na kaip ir nebuvo galimybių. Žinoma kartkartėmis susitikdavome, bet dabar dauguma gatvėje sutikti net nepasisveikintu. Praėjo tikrai nemažai metų… Na aš iki šiol kaip ir neturiu tikrų draugų, tik tie su kuriais bendrauju ir šiaip negaliu jų vadinti draugais. Žodžiu po to persikėlimo iš vienos gyvenvietės į kitą, įvyko labai daug įvykių blogų. Ir svarbiausia jog būdamas dar mažas aš supratau, kad čia kažkas ne taip, šitaip negalėjo tiesiog imti ir nesisegti. Po persikėlimo aš visad sakydavau tėvams, kad reiktu keltis kur nors kitur ir šiaip visą laiką tokią nuojauta kankina, lyg kažkas darytu visas tas blogybes. Net pats ne labai dabar galėčiau pasakyti, kodėl taip norėjau persikelti kitur. Na viskas tiesiog gaunasi savaime. Ir nutiko taip, kad karta mama nuėjo pas būrėja(šiaip aš netikiu visokiomis būrėjomis ir pn. T.y. netikiu, kad galima išburti ateitį ir pn.), tikiu dvasiniu pasauliu ir kažkuo aukščiau, bet pats nei kviečiu tas dvasias, nei kišuos ten kur man nereik. Na žodžiu ir pasakė jai būrėja, jog šitas butas yra apsėstas ar kažkas pn. Nei nežinau gali taip būti ar ne, bet tikrai po to kai mes čia gyvename atrodo lyg visos blogybės vyktu savaime. Ir kunigas buvo per šventes, kažkada šventino kambarį ir pn. Žinoma šventino, nes buvo šventės… Beje anksčiau mama pasakojo, kad yra kvietusi dvasių, gal tai dabar del to yra pasekmių? Nes šiaip ji sakė kai dar buvo vaikas. Bet iš pasakojimu sprendžiu, kad nieko rimto, ar gal net, kad jai nepavyko jų prisikviesti. Na aš nesigilinau. Nežinau, gal yra žmonių daugiau suprantančių tokiuose reikaluose? Gal ką patarti galėtumėte? Nes ištiktųjų kartais jau ir man būna stresinių situacijų…
5 komentarai
Jurate
1. Gal reiktų pasikviet zinoma ekstrasensa, kuris nusimano siusoe reikaluose. Juk gali buti, kad problema visai ne ten. 2. Gal tos mokyklos lygis yra zymiai aukstesnis, nei ankstesneje, del to ir mokslai sunkiau sekasi. 3. Draugų, tikrų draugų greitai nesusirandama. 4. Prie naujos vietos ne iskarto priprantama. 5. Pas kokia bureja buvo? Bureja burejai nelygu.
kristina
pasiskaityk knygu kaip susirasti draugu. kaip bedrauti, kazko truksta gal visai nedaug,pajieskok savyje… pagalvok kas taip kas ne kiek dabar tau metu?
LG
Jurate tikru draugu greit nesusirandama, bet kai tai vyksta daugmaz ~8 metus ir draugu nera, tai jau manau verta susimastyti. Mokyklos lygis toks pats. O toje naujoje vietoje gyvenu jau irgi nemazai metu… O kokia bureja buvo nezinau, nelabai tuose reikaluose ismanau. Kristina del knygu galbut tu teisi, reiketu paskaityti, nors internete skaites panasios informacijos ir sau daug klausimu uzdaves ir jau senokai uzdavineju. Parasiau cia todel jog pradejau manyti, kad tai jau ne nuo manes priklauso, nes ka bedaryciau kaip nesistenkciau pasikeisti, vistiek situacija lieka panasi…
toxy@delfi.lt
Zinot vaikinai ir merginos,su spiritizmu jus visi greit prisizaisit.Cia juk nejuokai.Kokio velnio kviesti dvasias isvis? Uzsimanet extremo ane?
Vat prisizaidzia zmones,o po to iesko pagalbos.Vienintelis patarimas-ieskotis burejos.
N
Atsimenu kaip man dede pasakojo, kad buvo tokia tikra istorija seniau, buvo kazkur lietuvoje tox kalnas ir visi ten pro ji bijodavo eit, ne tik nakti , bet ir diena. Ir viena karta tox vienas susisporino, kad jis nakti ilips i ta kalna ir ten pagali kazkoki ar kazka pns ismeigs. Visi ten jo lauke prie to kalno, viskas lyg ok, ir staiga pasigirdo klyxmas. Visi nuejo ir pamate jog jis pats save prie to pagalio prikale, nors salia nieko nebuvo. Siaip manau, kad zmogaus baimes slypi butent paciame zmogume, o ne kazkokiame bute , kalne ar dar kur nors…