Vilniečių labai laukiama Šiaurinė gatvė, iš pradžių sujungsianti Vakarinį aplinkkelį su Ukmergės gatve, o vėliau – su Žirmūnais, galėtų duoti naują impulsą aplinkui jau veikiančiam verslui ir palankių galimybių kurtis naujam. Gerą susisiekimą su svarbiomis miesto arterijomis užtikrinanti gatvė, tikėtina, gerokai paskatins įmones kurti biurus ar įsigyti nekilnojamąjį turtą aplinkinėse teritorijose, sako nekilnojamojo turto ekspertai Aurimas Astramskas ir Lina Maskoliūnė. Jos naudą ilgainiui neabejotinai pajus ir aplink būsimą gatvę besidriekiančių gyvenamųjų rajonų gyventojai.
Jungs Vakarinį aplinkkelį su Fabijoniškėmis
Šiuo metu Šiaurinės gatvės tiesimo darbai nėra pradėti, gatvės projektą miesto savivaldybė ketina parengti iki šių metų gegužės mėnesio. Pagal prieš kelis metus išsakytą Vilniaus miesto savivaldybės viziją, šešių eismo juostų, beveik trijų kilometrų ilgio gatvė tęsis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Ukmergės gatvės ir jungs Vakarinį aplinkkelį su Fabijoniškėmis. Žadėta, jog pirmuoju etapu bus tiesiama jungtis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės, rekonstruojant ir Fabijoniškių gatvės atkarpą, o bendra projekto vertė sieks apie 90 mln. eurų.
„Šiuo metu aplinkinės būsimos Šiaurinės gatvės teritorijos yra iš esmės nepanaudotos arba mažai naudojamos, jose yra labai daug neužstatytų sklypų. Pastarieji buvo grąžinti anksčiau šiose vietovėse buvusių rėžinių kaimų šeimoms, įgyvendinant nuosavybės atkūrimo projektą. Dėl trūkstamų įvažiavimų, virš sklypų esančios aukštos įtampos elektros linijos bei kitų inžinerinių niuansų aplinkui būsimą Šiaurinę gatvę išsidėstę sklypai yra neužstatyti iki šiol, ir praktinės naudos nekuria nei savininkams, nei miestui“, – dabartinę situaciją komentuoja nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Aurimas Astramskas.
Pasak A. Astramsko, Šiaurinės gatvės atsiradimas palengvins ne tik vakarinių miesto rajonų gyventojų kasdienybę, bet ir visiems virš Ozo ir Kareivių g. koridoriaus gyvenantiems miestiečiams. Atsiradus alternatyvių susiekimo būdų su didžiausiais miesto pramogų ir prekybos centrais, svarbiomis medicinos ir švietimo įstaigomis, šie rajonai taps patrauklesni platesnei naujakurių auditorijai.
Laimės kantriausi
Pasak jo, galutinį sprendimą turi priimti miesto savivaldybė ir nuspręsti, ar būsimoji arterija atliks tik susisiekimo funkciją ir padės žmonėms greičiau susisiekti, ar visgi imsis kurti unikalų šių teritorijų veidą, vystant komercinę veiklą ir gerinant sąlygas verslo kūrimuisi aplink Šiaurinę gatvę. A. Astramskas sako, kad šiuo atžvilgiu daugiausiai pridėtinės vertės turėtų nekilnojamojo turto objektai, įsikūrę ant būsimųjų sankryžų su Šiaurine gatve.
„Ilgalaikę strategiją turinčios įmonės į didžiausią potencialą turinčias lokacijas investuoja iš anksto, susitaikydamos su laikinais nepatogumais. Tokie verslai prisiima neapibrėžto laikotarpio riziką ir investuoja į vietą, kuri šiuo metu yra nepatraukli, bet žada gerokai didesnę grąžą ateityje. Geras tokių investicijų pavyzdys yra Ukmergės ir Šiaurinės gatvės sankryža, kur „Circle K“ ir „McDonalds“ įsikūrė jau labai seniai, nes mato didžiulį potencialą. „Hesburger“ atėjo vėliau – šiandien jie dar neturi normalaus įvažiavimo iš Ukmergės gatvės pusės, tačiau atsidarius Šiaurinei gatvei situacija pasikeis kardinaliai“, – priduria A. Astramskas.
Nekilnojamojo turto eksperto teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje laimėtų tos įmonės ir gyventojai, kurie kantriai išlauktų įsigyto nekilnojamojo turto grąžos ar planuotų įsikūrimą teritorijose, kurios pereinamuoju laikotarpiu neturi visų patogumų. Sprendimus priimant vėliau, kai teritorijos bus visiškai sutvarkytos, ir investicijos atitinkamai būtų kitokio masto.
A. Astramskas sako, jog nauja Šiaurinės gatvės infrastruktūra aplinkinio komercinio nekilnojamojo turto vertę gali išauginti nuo kelių procentų iki kelių kartų. Palengvintas susiekimas, greta kitų investicijų į vakarinius gyvenamuosius rajonus, gali kilstelėti ir gyvenamojo turto vertę.
Svarbiausia – geras susiekimas
Vilniaus Šiaurinės gatvės projekto įgyvendinimo laukia ir jau esamų verslo centrų valdytojai. Pasak jų, patogios susisiekimo galimybės ir gera lokacija yra vienas kertinių aspektų spartesniam verslo centrų vystymuisi.
„Verslo centrų nuomininkams susisiekimas su gyvenamaisiais rajonais yra labai svarbi sąlyga. Patogi lokacija buvo ir tebėra vienas iš pagrindinių kriterijų pasirenkant verslo biuro vietą. Pavyzdžiui, nuomininkams renkantis biurą, mes drauge su jais nagrinėjame miesto planą, susisiekimo galimybes automobiliais iš oro uostų, pagrindinių miesto arterijų, gyvenamųjų rajonų. Be to, glaudžiai bendradarbiaujame su VšĮ „Susisiekimo paslaugos“ ieškodami sprendimų, kaip pagerinti susisiekimą viešojo transporto priemonėmis su verslo centro teritorija“, – patirtimi apie gero susisiekimo svarbą dalijasi Lina Maskoliūnė, tarptautinės nekilnojamojo turto bendrovės „Technopolis Plc“ generalinė direktorė.
Jos teigimu, gera lokacija ir patogios susisiekimo galimybės neabejotinai padeda formuoti geresnį verslo centrų nuomininkų krepšelį. Tokiais atvejais laimi abi pusės – ir nuomotojas, kuriuo pasitiki geros reputacijos įmonės, ir nuomininkai, kuriems yra naudinga gera kaimynystė.
Pranešimą paskelbė: Inga Petrauskaitė, UAB „INK agency“